Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kartu su Liustracijos komisijos, Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos ypatingojo archyvo atstovais klausymų metu aptarė vadinamųjų liustracijos projektų tobulinimo kryptys ir galimybės.
Posėdžio metu buvo iškelta idėja greta konkrečių asmenų pripažinimo slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis proceso, kartu įstatymais reglamentuoti ir dokumentų apie su KGB struktūra susijusius asmenis viešinimą. Komiteto pirmininko A. Anušausko nuomone, teisinė liustracija ir dokumentų viešinimas vienas kitam neprieštarauja ir galėtų būti vykdomi greta vienas kito.
Pasak A.Anušausko, KGB slaptų bendradarbių išaiškinimo „dugnas” Lietuvos archyvuose dar nepasiektas, teisinė liustracija galėtų patiesti 600-800 slaptų KGB bendradarbių, o paviešinti galima keleto tūkstančių KGB kadrinių darbuotojų, KGB rezervo karininkų pavardžių bei archyvinius dokumentus apie keliolika tūkstančių slaptų KGB bendradarbių.
„Negalime pamiršti, kodėl atsirado liustracijos įstatymas. O atsirado todėl, kad KGB buvo pripažinta nusikalstama organizacija, aktyviausiai įgyvendinusia okupacinę politiką. Todėl asmenys, susiję su ja, turėjo būti išaiškinti ir paviešinti”, – teigė komiteto pirmininkas.
