Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas. Ką apie mūsų šalies ateities potencialą rodo Lietuvos moksleivių gebėjimai?

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

Kartą per trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 69 šalyse atlieka penkiolikmečių moksleivių įvairių dimensijų – matematikos, skaitymo, gamtos mokslų, problemų sprendimo ir finansinio raštingumo – kompetencijų vertinimą. Svarbu tai, kad šiuo testu siekiama ne tik įvertinti nuogas moksleivių žinias, o daug gilesnius kognityvinius jų gebėjimus.

REKLAMA

Pavyzdžiui, vertinant matematinį raštingumą norima įvertinti jų gebėjimą naudoti matematinę argumentaciją, procedūras, faktus ir instrumentus siekiant apibūdinti, paaiškinti ir prognozuoti reiškinius. Kitaip sakant, atskleidžiamas ne tik moksleivių gebėjimas nardyti abstrakčiame matematikos pasaulyje, bet ir pritaikyti žinias kasdieninių asmeninių ir profesinių problemų sprendimui.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuva pagal visas moksleivių kompetencijas atsiliko netik nuo EBPO šalių vidurkio, bet ir beveik nuo visų regiono šalių, įskaitant Latviją ir Estiją. Ką gi rodo naujausias EBPO tarptautinis moksleivių vertinimas? Rezultatai nedžiugina. Tiksliau – gąsdina. Lietuvos moksleivių mokslinių ir matematinių gebėjimų įvertinimas ne tik nepadidėjo ir nepriartėjo prie EBPO vidurkio, bet net šiek tiek sumažėjo. Esame 35 tarp 69 vertintų šalių, bet beveik vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Jei dar nepakankamai skauda širdį – Estija pralenkė Suomiją ir dabar užima trečiąją vietą pasaulyje.

Vyriausybės programoje numatyta atsisakyti moksleivių krepšelių. Ką tai galėtų išspręsti? Tuštėjančios mokyklos, ypač mažesniuose miesteliuose ir atokiuose regionuose, bus mažiau priklausomos nuo kiekvieno moksleivio ir jo „atnešamų“ pinigų. Galbūt jos dirbtinai nebelaikys ir nevers visų – net ir nenorinčių ir negalinčių apskaičiuoti neapibrėžtinį integralą ar išspręsti diferencialinę lygtį – mokytis iki 12 klasės, o išleis jaunuolius į specializuotas ir turiningesnį ir prasmingesnį profesinį gyvenimą galinčias užtikrinti profesines mokyklas. Tačiau tai nėra giluminių problemų, atimančių moksleivių galimybes įgyti aukščiausias kompetencijas, sprendimas.

REKLAMA

Panašu, kad Lietuvos švietimo sistemos problemos prasideda dar neprasidėjus pamokoms – net 30 proc. mokinių nėra lankę ikimokyklinio ugdymo institucijų. Tai yra vienas iš blogiausių rodiklių tarp visų EBPO vertintų šalių. Tai yra milžiniškas praradimas, turint omenyje, kad žmogaus smegenys imliausi ir suformuoja daugiausiai neuroninių jungčių jam dar nesulaukus mokyklinio amžiaus. Šią problemą dar labiau paaštrina ir tai, kad Lietuvoje moksleiviai mokyklą pradeda lankyti tik sulaukę septynerių metų, nors daugelyje ES šalių mokyklą privaloma lankyti jau sulaukus penkerių ar šešerių metų.

Galbūt prie spręstinų techninių problemų galima priskirti ir tai, kad Lietuvos moksleiviai turi ilgiausias atostogas ES – vien vasarą jos trunka 13 savaičių, tai yra, dvigubai ilgiau nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Pridėję dar rudens, žiemos ir pavasario atostogas suvokiame, kad beveik trečdalį metų moksleiviai nieko padoraus neveikia. Taip, jie galėtų užsiimti užklasine veikla neformalaus ugdymo institucijose, bet daugelis, deja, tam neturi galimybių arba motyvacijos.

Mokyklų tinklo optimizavimas ir finansavimo didinimas leistų pakelti mokytojų atlyginimus, pritraukti daugiau gabių ir motyvuotų piliečių rinktis pedagogo profesiją. Bet to neužteks. Reikia iš esmės peržiūrėti mokymo programas, jų tikslus ir priemones. Ar ne per daug dėmesio skiriama faktų kaupimui ir ar ne per mažai moksleiviai gauna praktikos, kaip identifikuoti ir kūrybiškai spręsti gyvenimiškas problemas? Ar pakankamai dėmesio skiriama tam, kad moksleivis norėtų mokytis, norėtų tobulėti ir suvoktų, kad mokymosi procesas nesibaigia nei mokykloje, nei universitete? Ar egzaminų yra per daug, ar per mažai?

REKLAMA

Klausimų yra daug daugiau ir ne visi atsakymai akivaizdūs. Tačiau šioje srityje yra užtektinai gerų pavyzdžių, kuriais Lietuva turėtų pasinaudoti. Suomija daug metų pirmauja tarptautiniuose moksleivių gebėjimų reitinguose. Tačiau ji nesiliauja ieškoti, eksperimentuoti ir stengtis toliau tobulėti. Nepaisant mokyklų sėkmės, Suomija bando iš esmės pakeisti mokymosi procesą aukštesnėse klasėse – atsisakyti dalykų (fizikos, istorijos) mokymo ir pereiti prie reiškinių studijavimo. Pavyzdžiui, moksleiviai gali studijuoti „Europos Sąjungos“ reiškinį ir taip įgyti istorijos, ekonomikos, politikos ir geografijos žinių. Taip gimsta tikras tarpdiscipliniškumas, konteksto ir pritaikomumo suvokimas, bei, žinoma, sustiprinamas moksleivių susidomėjimas, motyvacija mokytis.

Nėra gėda kopijuoti pasiteisinusias kitų šalių švietimo sistemas, gėda yra dešimtmečius ignoruoti savosios sistemos ydas.

tiek
2016-12-06 15:01:36
Mačiuli,kadangi pats kažkiek susijęs su ekonomiką ,tai privalai suprast,kad Tamstos iškeltų problemų švietime efektyvus, o ne deklaratyvus sprendimas reikalauja gana konkrečių kapitalo idėjimų. Siūlau praktiškai nemokantiems mokesčių bankams prisiimt bent jau šią nedidelę jų mąstu naštą.Tuo pačiu parodant ir kapitalo žmogiškąjį veidą. O savo pamokymus ,kurie remiasi nebent į debesis, dažnas tautietis patartų ....na pats supranti kur jiems saugiausia ...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
tiek 2016-12-06 15:01:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mačiuli,kadangi pats kažkiek susijęs su ekonomiką ,tai privalai suprast,kad Tamstos iškeltų problemų švietime efektyvus, o ne deklaratyvus sprendimas reikalauja gana konkrečių kapitalo idėjimų. Siūlau praktiškai nemokantiems mokesčių bankams prisiimt bent jau šią nedidelę jų mąstu naštą.Tuo pačiu parodant ir kapitalo žmogiškąjį veidą. O savo pamokymus ,kurie remiasi nebent į debesis, dažnas tautietis patartų ....na pats supranti kur jiems saugiausia ...   ATSAKYTI

Top Video

Neįtikėtina Algimantės kova: 20-metei vėžys smogė jau du kartus
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: 20-metei vėžys smogė jau du kartus
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
DABAR RODOMA
Paprasta diena Rusijoje: įvykiai parduotuvėje paplito visame pasaulyje
REKLAMA
sniegas (nuotr. asm. archyvo)
Pats žiemos vidurys, tačiau Lietuvoje pakvipo pavasariu. Klimato anomalijos neramina ir klimatologus, o lietuvaičiai vis dar svarsto, ar šiemet sulauksime tikrosios ...
Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)
Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet? Pirma – ekonominė krizė ...
„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus (nuotr. asm. archyvo)
Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ...
Tadas Povilauskas
Per vienuolika praėjusių metų mėnesių lietuviškos kilmės eksportas ūgtelėjo 3,2 procento. Tačiau prekių eksporto vertė praėjusių metų pabaigoje jau krito – metinis nuosmukis ...
Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Neįtikėtina Algimantės kova: 20-metei vėžys smogė jau du kartus
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: 20-metei vėžys smogė jau du kartus
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
DABAR RODOMA
Paprasta diena Rusijoje: įvykiai parduotuvėje paplito visame pasaulyje
Girto vairuotojo kelionė Šiauliuose: praskriejo sankryžą degant raudonai, kliudė žmogų
DABAR RODOMA
Girto vairuotojo kelionė Šiauliuose: praskriejo sankryžą degant raudonai, kliudė žmogų
DABAR RODOMA
Tragiška sutuoktinių mirtis Kauno rajone: aiškėja lemtingo įvykio detalės
DABAR RODOMA
Sprogimas netoli Elektrėnų – sugriuvo namas, yra sužeistų
DABAR RODOMA
Elgesys pašiurpino – Šiauliuose rado pakartą šunį
DABAR RODOMA
Nelaimė Kaune – vyrą partrenkė, kol taisė automobilį šalikelėje
DABAR RODOMA
„Peugeot“ salto sostinėje: atsitrenkęs į stulpą vertėsi aukštielninkas
DABAR RODOMA
Krauju paženklintas vakaras Šiaulių rajone: BMW vairuotojas apie partrenktą žmogų suprato ne iš karto
DABAR RODOMA
Krauju paženklintas vakaras Šiaulių rajone – BMW vairuotojas mirtinai partrenkė žmogų
DABAR RODOMA
Rasta vieta Garliavoje, kur slepiant žiaurų nusikaltimą užkasta auka
DABAR RODOMA
Policija apie ieškomos mergaitės bylą: įvykis buvo, pagrobimo – ne
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų