Pagal krikščionybę, būtent šią dieną buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, tad kunigai ragina susitapatinti su Viešpaties kančia. Šią dieną privaloma laikytis rimties, melstis, apmąstyti savo gyvenimą. Dvasininkai teigia, jog itin svarbi individuali malda, mat Didijį penktadienį nevyksta mišios.
„Būtent Didįjį penktadienį yra tas laikas, kai mes nurimstame, susikaupiame. Tai yra ir atgailos ženklas, bet ir savęs suvaldymo ženklas. Kas pasireiškia pasninku, tam tikra abstinencija, kai mes dienos bėgyje kūnui leidžiame pajusti alkanumą, troškulį“, - aiškina kunigas Mindaugas.
Didysis penktadienis pažymi ir Gavėnios pabaigą. Tai nuo Užgavėnių prasidėjęs apsivalymo laikotarpis, kuomet reikia pasninkauti, nevalgyti mėsos. Ir svarbiausia – nesilinksminti. Visgi išvengti kūniškų malonumų jaunimui ne visuomet pavyksta. Pagal paskutines apklausas šią dieną pasninkauja ar kitaip savo nuodėmes apmąsto ir atgailauja mažiau nei 70 procentų lietuvių, o mėsos atsisako vos trečdalis tautiečių.
Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse Didysis penktadienis – nedarbo diena – ilsisi Vokietijos, Didžiosios Britanijos gyventojai. Ten žmonės net eina Kryžiaus kelią, kartoja Kristaus kančią. Lietuviai tuo metu eina į darbą. Didysis penktadienis minimas jau beveik 1700 metų. Per šį ilgą laikotarpį papročiai praktiškai nepasikeitė.
Plačiau apie tai - TV3 reportaže.
