Taip yra todėl, kad labai dažnai antibiotikus žmonės vartoja be reikalo. Būna net ir tokių atvejų, kai dėl nežinojimo, užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, receptinį vaistą žmogus skolinasi iš kaimyno, o šis jo turi, nes negėrė jo taip, kaip reikėjo. Jeigu pacientai ir toliau taip elgsis, ateityje antibiotikai iš viso praras savo veiksmingumą.
Antibiotikus dalis žmonių įsigudrino vartoti , kai suskausta gerklę, ar kankina sloga, o gal kamuoja aukšta temperatūra. Tačiau šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, o virusų antibiotikai neveikia. Bet žmonėms tai nė motais.
Artėjant Europos supratimo apie antibiotikus dienai, specialistai sako, esą taip žmonės elgiasi dėl nežinojimo, kad antibiotikas nėra šiaip sau vaistas. Jis veikia bakterinės ligos priežastį, o ne simptomus ar eigą, kaip dažniausiai veikia kiti vaistai.
Pasekmės baisios
Tačiau gausus ir netinkamas jo vartojimas, kaip aiškina specialistai, paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Tai reiškia, kad ilgainiui bakterijos taps šiems vaistams atsparios, ir sunkias ligas gydyti bus kur kas sudėtingiau.
Net jeigu žmonės ir vartoja antibiotikus, bet neklauso gydytojų nurodymų, irgi rizikuoja – jeigu organizme antibiotiko kiekis nepakankamas, bakterijos nebus sunaikintos ir gali virsti atspariomis. Jos dauginsis, atsiras naujos jų atmainos. Ilgainiui jos taps atsparios visų rūšių antibiotikams. O be jų, kaip sako specialistai, grįžtume į tuos laikus, kai nei donorystė nebuvo įmanoma, nei, pavyzdžiui, vėžio chemoterapija.
Jau nekalbama apie tų pačių bakterijų sukeltas ligas, nuo kurių žmonės mirtų it viduramžiais. Tiesa, specialistai sako, kad antibiotikai, gali ne tik išgydyti, bet ir susargdinti.
Vartojant antibiotikus, kaip sako gydytojai, gali sutrikti inkstų ar kepenų funkcija. Gali sutrikti psichika. Yra tokių antibiotikų, kaip aiškinama, kurie gali sukelti tam tikrus sindromus. Pavyzdžiui, alkoholio netoleravimą. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže:
