Šiuo skaudžiu įvykiu savo „Facebook“ paskyroje pasidalinusi Medicinos įstaigų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, Ukmergės GMP medikė Jolanta Keburienė pasakojo, kad nors per 27 darbo metus mačiusi visko, pirmą kartą susidūrė su tokiu atveju, kai pas pacientą teko skubėti tokį didelį atstumą – iš Vilniaus į Ukmergę.
Gabeno Covid-19 sergantį pacientą
„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų rankas. Toliau pilna mašinos dezinfekcija, apsaugos priemonių nusirengimas ir... dispečerės raginimas paskubėti. Perduotas skubus iškvietimas – nekvėpuoja 35 metų moteris, iki įvykio vietos – 70 km.
Stebiu tvirtai automobilį valdantį vairuotoją, kuris kartais patrina nosį, nes chloras po dezinfekcijos išsigaruoti dar nespėjo. Švyturėliai ir sirena daro savo: automobiliai klusniai rikiuojasi pakelėje. Lenkiam ištisas kolonas. Nedrąsiai dirsteliu į spidometrą – 170... Pasitikiu kolegos profesionalumu, bet nepasitikiu aplinkiniais...
Būtinos priemonės rankose, bėgimas į 5 aukštą, deganti žvakutė ir namiškių raudos... Užuojauta, bejėgiškumas, pyktis, apmaudas, nuovargis krūtinėje maišosi su ašaromis akyse...
Telefono skambutis iš dispečerių su galybe klausimų... Kodėl pas jus tik tiek brigadų? Kas sudaro grafikus? Kodėl vakare liks tik dvi budinčios brigados? Atsakymų neturiu... Ir pati labai norėčiau paklausti žiūrėdama tiesiai į akis: ar dabar svarbiausi prioritetai rajone yra karinio miestelio infrastruktūra ar gatvių rekonstravimas?
Tie, kas atsakymus turi atsitvėrę tylos ir nepasiekiamumo siena. Net greitosios darbuotojų parašai dėl brigadų skaičiaus didinimo jų nepasiekia... Nors savivaldybei ir merui siųsta 2 kartus... Vieni rinkimai baigėsi, kiti dar negreit... Medalių ir padėkų dalinti dar nereikia... Tai kam vargintis?“ – tragiška istorija dalinosi ir dėl valdininkų abejingumo piktinosi ji.
Gyventojų mažėja, o atstumas iki gydymo įstaigos – didėja
Anot J. Keburienės, rajonai jau senokai susiduria su brigadų stygiaus problema, tačiau situacija dėl Covid-19 tik išryškino ir pagilino problemas.
„Greitosios pagalbos postai finansuojami pagal gyventojų skaičių. Faktas, kad jų vis mažėja, tačiau atstumai iki gydymo įstaigų kaip tik didėja. Taip yra ir todėl, kad gydymo įstaigose mažėja tam tikrų gydytojų specialistų, yra uždaromi vaikų, akušeriniai skyriai, t. y. siaurų specializacijų paslaugos.
Tai yra suprantama ir natūralu, bet tokiu atveju proporcingai turėtų būti didinamos ir greitosios pagalbos pajėgos, kad žmogus, atvykęs į priėmimo skyrių su gresiančiu infarktu, ten neprasėdėtų 2–3 valandas ar net ilgiau, laukdamas, kol jį perveš į universitetinę ligoninę. Jeigu tai yra skubu, tai turi būti „čia ir dabar“, – akcentavo ji.
Veža į tolimesnes ligonines
J. Keburienės teigimu, dabartiniu metu, kai yra tokia situacija, kad tos ligoninės, kurios dar teikia nemažą dalį paslaugų, yra perorganizuotos į atramines covidines ligonines, pacientus tenka vežti daug toliau.
„Tai reiškia, kad net ir esant menkam negalavimui, kurio mes negalime išspręsti vietoje nuvykus pas pacientą, jis turi būti vežamas į tolimesnes aplinkines ligonines, kurios tuo metu nėra perorganizuotos į covidinines. Turi derinti su tomis ligoninėmis, o tai užtrunka“, – aiškino ji.
Medikė atkreipė dėmesį, kad neretai bereikalingai laikas gaištamas ir jau nuvykus pas pacientą.
„Užtrunki, nes ne visi numato, kad Ukmergėje gyvenantį sergantį ir dūstantį 70-metį vešime ne į Ukmergės ligoninę, o į Vilniaus. Jie taip pasimeta, prasideda derinimai, skambučiai namiškiams, visi tie aiškinimaisi dar užtrunka laiko. Jį atima ir apsauginių priemonių užsidėjimas, vėliau – automobilio dezinfekcija“, – pasakojo J. Keburienė.
Anot jos, prasidėjus covidiniam periodui tenka vos ne belstis į ligonines, kuri galėtų priimti pacientą.
„Dabar taip panašiai ir važiuojame – nuvykstame į Vilnių, tada iš jo perduoda kokį kaimelį, tada iš jo greičiausiai pervežame pacientus ir į Uteną, ir į Panevėžį, ir į Elektrėnus. Mes kai pasiimam pacientą, tai su juo kaip kokiu vaiku ir važiuojame, klausiame, gal jūs priimsim, gal jūs? Taigi taip ir „plaukiojam“.
Štai vieno budėjimo metu nuvežėm į Molėtus, jie pagalvojo, kad galbūt tokio specialisto neturi, sako, vežkit į Santaros klinikas. Ten jie ką tik išsidezinfekavę, kelias valandas nieko nepriima, vežkit į greitosios medicinos pagalbos ligoninę, ten jau priėmė, palikom, po kokių 4 valandų – važiuokit pasiimti“, – prisiminė ji.
Postų mažiau nei pavasarį
Tuo metu, pašnekovės teigimu, greitosios postų nedaugėja, o darbuotojų yra tiek, kiek yra.
„Mes gal sutiktume dirbti ir daugiau, bet ne tokiu krūviu, kuris yra per tą budėjimą. O Ukmergėje ta situacija dar paradoksalesnė, nes vietoj to, kad padidėtų skaičius budinčių postų, gruodžio mėnesį net numatytas sumažinimas.
Valdžia sako, kad kaip jau išnaudojome limitą, o gruodžio mėnesiui liko tas, kas liko. Tai vietoj tų budinčių 3 brigadų lieka dvi ir krūvis yra nežmoniškas. Dar baisiau, kas bus po naujų metų, nes dar dvi jaunos specialistės padėjo prašymus išeiti iš darbo, dar kitos pensinio amžiaus gali svarstyti“, – dėstė „Solidarumo“ pirmininkė.
Anot jos, dar pirmosios koronaviruso bangos, kuri dabar tokia net sunkiai pavadinama, metu dirbta 4 postų pajėgumu:
„O dabar yra tokių budėjimų, kai dirbsime 2 postai. Tai koronaviruso atvejų skaičius išaugo, jau nežinau, kiek kartų, o mes perpus susitraukiam.“
Priekaištauja dėl finansavimo
Pašnekovė neslėpė, kad su panašiomis problemomis tenka susidurti ir kitoms GMP stotims, tačiau viskas iš esmės priklauso nuo savivaldybių, kiek jos skiria finansavimo.
„Pavyzdžiui, tikrai žinau, kad Vilniaus rajono savivaldybė prisideda prie postų išlaikymo, o mes susiduriame su tokiu uždaru ratu, kai įstaigos vadovas sako, kad pinigų skirta tiek, kiek yra, savivaldybė nelabai prisideda, sako, kad čia tik ministerija finansuoja, kreipiamės į ligonių kasas, tai gauname atsakymą, kadangi savivaldybė steigėja, ji privalo prisidėti ir tokiu užburtu ratu ir sukamės iki tokių įvykių. Tai vienas iš daugelio, bet dar taip nėra buvę, kad iš Vilniaus važiuodavome į Ukmergę, kažkas dar atsilaisvindavo čia“, – dėstė ji.
Savivaldybė: sąlygos netenkina vienos darbuotojos
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vadovas Dalius Varnas teigė šią situaciją žinantis ir rytoj yra kviečiamas posėdis atvejo detalėms ištirti.
„Situacija yra aiški, konfliktas tarp GMP stoties ir Pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyksta senokai. Nežinau, ko kam trūksta, bandėme asmeniškai aiškintis jau 10 ar kiek kartų. Tikrai į visas situacijas reaguojame, taip buvo ir šį kartą. Rytoj yra kviečiamas sveikatos reikalų komiteto posėdis, ten viskas bus smulkiai išnagrinėta. Jau buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl šio atvejo.
Kiek teko bendrauti ir su PSPC vadove, to krūvio, ką mini GMP darbuotoja, tokio nėra. Kol kas tai praktiškai kliūna tik vienai darbuotojai, gal dar keliems. Bet kiek pats asmeniškai bendravau su GMP darbuotojais, viskas kol kas dėliojasi. Visi jų prašymai dėl aprangų ir kitų dalykų buvo įvykdyti“, – kalbėjo jis.
Ekipažų bus tiek, kiek reikia
D. Varnas tai pat teigė, kad jokių planų apie žadamas palikti tik dvi brigadas negirdėjęs ir pats to nepalaikantis.
„Visa ta situacija dėl ketvirto, penkto, šešto ar septinto ekipažo – jei to reikės, tikrai bus padaryta, bet šiandien to dar nereikėjo. Visi GMP automobiliai yra pajungti palydovinėje sistemoje ir viskas matoma, kur važiuoja, kiek važiuoja, kiek yra iškvietimų ir gaunamas įvertinimas. Bet jei tikrai kažkas atsitiktų, kad reikėtų papildomų ekipažų, tai jis atsiras bet kuriuo metu. mes esame tam pasiruošę ir, jei reikia, savivaldybė finansavimą skirs“, – sakė administracijos vadovas.
Kartu D. Varnas išsakė abejonių ir dėl minimo automobilio greičiu, kuriuo buvo važiuota mat pagal technines galimybes, jo teigimu, Ukmergėje turimi GMP automobiliai neištrauktų.
