Štai nebepakankant savo vidinių resursų LSMU Kauno ligoninė gręžiasi ne tik į kitas gydymo įstaigas, bet ir telkiasi savanorius.
Anot ligoninės atstovo Sauliaus Tvirbuto, infektologai yra taip apkrauti, kad „nebepaveža“, todėl tikimasi platesnio medicinos įstaigų visų specialistų įsitraukimo.
Ribos jau peržengtos
„Daugiau lovų situacijos nesprendžia, nes tai jau personalo klausimas. Mes, kaip atraminė ligoninė, per 8 mėnesius atlaikėme tą pagrindinę bangą. Tačiau personalas jau nepajėgus susidoroti su vis didėjančiu pacientų skaičiumi.
Daugelis pacientų turi sunkių gretutinių ligų – širdies, inkstų nepakankamumą, onkologines ligas, tad Covid-19 pacientų gydymas galėtų būti nebe tik infektologų darbas. Čia gali įsijungti ir įsijungia kito profilio gydytojai“, – kalbėjo jis.
Visgi, kaip pabrėžė pašnekovas, komandas stiprinant kitų profilių gydytojais, nukentės kitos paslaugos.
„Kiti skyriai taip pat dirba intensyviu režimu. Juo labiau kad kitų infekcinių ligų netrūksta, o infektologai užimti Covid-19. Realiai „ant ribos“ dirbame jau daug mėnesių, bet jau ir jos yra peržengtos“, – sakė S. Tvirbutas.
Spręstų kitų įstaigų darbuotojų sąskaita
Kaip portalui tv3.lt tvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas, personalo, o ne lovų klausimas, šiandien išties yra esminis.
O taip nutinka ne tik kelių padidėjusio pacientų skaičiaus, bet ir išaugusio pačių darbuotojų sergamumo, padaugėjus kontaktų su sergančiais pacientais, dėl ko būtina saviizoliacija.
„Kol kas, mūsų ligoninėje šios problemos nėra, tačiau, padaugėjus sergančių pacientų skaičiui, personalo klausimą spręstume Konsultacinės poliklinikos darbuotojų sąskaita – įjungtume juos į specialistų, kurie dirba su sergančiais pacientais, komandas“, – dėstė ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis.
Kaip tikslino ligoninės atstovė Deimantė Gapšienė, darbą įstaigoje stengiamasi planuoti taip, kad pajėgumų nebūtų pristigta.
Darbo valandų neskaičiuoja
Kaip pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, yra trys galimi medikų rezervo šaltiniai, bet situacija jau verčia spaustis prie sienos.
Anot jo, dar galėtų būti aktyvuota komanda, kuri įsitrauktų į reanimaciją. Tai pat rezerve – šiuo metu COVID-19 sergantys medikai bei tie, kurie yra saviizoliacijoje.
„Daugiau ką rasti labai sudėtinga, nes jau praktiškai esame prispausti prie sienos, personalas dirba su būtinąja pagalba“, – sakė R. Mažeika.
Jis pabrėžė, kad kiekviena gydymo įstaiga neturi nė vieno pakaitinio darbuotojo:
„Dirbame maksimaliai efektyviai. Darbuotojai dabar dirba neįtikėtinais krūviais ir tai yra vienintelis rezervas. Didinome krūvius, didinome pacientų skaičių, jau nekalbama apie normatyvus, kurie būdavo sutarti su profsąjungomis. Dirbama neskaičiuojant valandų, pacientų.
Gelbsti tik medikų susitelkimas, suvokimas, kodėl tai daro. Taip pat gelbėja susitelkimas su rajono ligoninėmis, nepaprastai dėkingas Telšių apskrities, Šiaulių rajono ligoninėms. Tik tokio komandinio darbo dėka gal ir pavyks išvengti kolapso“, – sakė jis.
Nuogąstavimus dėl galimo personalo stygiaus yra išsakęs ir dar praėjusią savaitę COVID-19 ligonine tapusios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas Narimantas Markevičius.
Profesorius: problema ryški jau 10 metų
Komentuodamas dabartinę situaciją LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis savo ruožtu pabrėžė, kad problema dėl infektologų stygiaus jau lydi 10 metų.
„Mes beveik neruošiame rezidentų, tik vieną kitą, dar dalis išvažiavo į užsienį ar kitus miestus. Be to, nereikia pamiršti, kad infekcinių ligų stacionarai buvo palikti tik 5 didžiuosiuose miestuose. Anksčiau jie buvo Utenoje, Alytuje, Kelmėje, Radviliškyje ir kitur.
Taigi prieš tai turėjome visą tinklą, o dabar infektologų ryškiai sumažėjo. Jau mūsų draugijoje bendrai infektologų turbūt nesiekia šimto, gal yra tik 70 žmonių. O dabar poreikis yra labai didelis ir ne pirma diena infekcinių ligų skyriuose talkininkauja kitų sričių specialistai“, – sakė gydytojas.
Profesorius svarstė, kad į pagalbą greičiausiai bus pasitelkiami ne tik rezidentai, bet ir vyresniųjų kursų studentai.
Veryga: medikų gali pristigti
Situacijos, kad gali pristigti medikų, neatmetė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Tikrai neatmesčiau tokios tikimybės, kad gali tai vienoje, tai kitoje įstaigoje pristigti medikų. Ir taip jau yra atsitikę. Štai Raseiniuose, kur slaugos įstaigoje pritrūko medikų, taip yra atsitikę ir anksčiau pavasarį kai kuriose gydymo įstaigose, kai daug medikų buvo izoliuota dėl kontakto su sergančiuoju ir reikėjo talkinti medikams iš kitų gydymo įstaigų.
Taigi neatmesčiau, kad tokia situacija gali pasikartoti, juo labiau, kuo labiau liga plis, ta tikimybė bus didesnė“, – yra sakęs jis.
