Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Daugiabučiai (nuotr. BFL)

Daugiabučiai (nuotr. BFL)

„Pradėjom dairytis buto didesnio, kainos pakritusios šiek tiek. Į banką dar nėjom, bet visur neoficialiai kalba, kad be 30 proc. įnašo neverta net eiti. Vyro bendradarbis prieš porą savaičių tvarkėsi irgi pirkimo panašius reikalus, bankas pareikalavo 30 proc. savo įnašo“, – portalui tv3.lt rašė skaitytoja, prašanti pasidomėti, kaip karantino metu keitėsi bankų skolinimo politika.

Bankai nuostatų nekeitė

Vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius akcentuoja, kad karantino metu nė vienas asociacijos narys nekeitė skolinimo politikos, o Atsakingojo skolinimo nuostatai išliko tokie patys.

REKLAMA

„Skolinimo politika bankuose, mano žiniomis, nesikeitė. Tai, kas pasikeitė, yra aplinka, taip pat ir ekonominė aplinka, kurioje mes gyvename. Atsakingojo skolinimo nuostatai nesikeitė, skolinti reikia taip pat atsakingai, kaip ir anksčiau“, – tv3.lt kalbėjo M. Zalatorius.

Vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatais, įsigyjant būstą su paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo ar šeimos nuolatinių pajamų. O gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos.

Karantino metu tūkstančiai žmonių prarado savo darbo vietas ir pajamas, daliai pajamos sumažėjo. Būtent dėl šios priežasties, bankai prieš duodami paskolas atidžiai vertina, ar paskolų prašantys asmenys bus pajėgūs įgyvendinti savo finansinius įsipareigojimus ateityje.

M. Zalatorius

„Skolinama yra dažniausiai pagal tai, kokios prognozuojamos asmens ateities pajamos. Tačiau, jeigu žmogaus pajamos aiškiai keičiasi arba aiškiai prognozuojamas pokytis į blogąją pusę ateityje, natūralu, kad pagal šituos skolinimo kriterijus, skolinant toliau, žmogui gali tiesiog reikėti arba daugiau iš kažkur pajamų turėti, arba, jeigu trūksta pajamų, gali tekti įnešti didesnį pradinį įnašą“, – sakė M. Zalatorius.

Todėl dalies paskolas bandančių gauti asmenų bankai gali paprašyti didesnio nei įprasta pradinio įnašo. 

„Problema, kad jų pačių finansinės galimybės skolintis dėl ateityje greičiausiai mažėjančių pajamų tiesiog tampa neįmanomos arba sunkiai įmanomos. Ir tam, kad sumažintų ateities kredito naštą, yra puikus sprendimas įnešti didesnį pradinį įnašą. Kitaip sakant, kada pajamos tampa mažesnės ateityje, tada tu skolintis turi mažiau pinigų. Tai čia ne bankų reikalavimas, čia natūrali logika, nes žmogus, jeigu jis nebeturi pajamų, kaip jis grąžins tą, ką pasiskolino?“ – kalbėjo LBA prezidentas.

REKLAMA

Pervertina savo galimybes

Prašydami didesnio pradinio įnašo, bankai apsisaugo nuo galimos rizikos, kad kredito gavėjas nebeturės galimybės išmokėti savo paskolos. 

„Ir jeigu žmogus neturi pajamų, kaip bankas jam galėtų paskolinti, jeigu jis nemato, kad žmogus pajamų turės? Tai ką, iš jo reikės turtą periminėti? Ir visos šitos kalbos, kad bankai sunkina, kad bankai veržia, yra absoliučiai neteisingos. Tai yra neteisingi teiginiai, kadangi sunkėja situacija ne bankuose, o situacija pasaulinėje ekonomikoje“, – sakė M. Zalatorius.

LBA prezidentas stebisi žmonėmis, kurie kaltina bankus, kad šie esą kelia per didelius reikalavimus gauti paskolą. Anot M. Zalatoriaus, jei nepavyksta gauti paskolos, problema slypi ne bankuose, o asmens finansuose.

„Aš labai dažnai sakau, jeigu tau neskolina vienas bankas, eik pas kitą, jeigu neskolina kitas bankas, eik pas trečią, bet jeigu apeini penkis bankus ir tau nė vienas nepaskolina, tai greičiausiai tavo idėja, kad gali pasiskolinti pinigų, yra tiesiog netvari. 

Labai keista kaltinti, kad neskolina. Vadinasi, tavimi netiki, vadinasi, netiki tavo pajamomis. O jeigu visi netiki tavo pajamomis, tada turbūt sakyti, kad visi kvaili, o aš vienas protingas, būtų gana sunku“, – svarstė M. Zalatorius.

SEB įvertina darbo vietą

Portalas tv3.lt susisiekė ir su didžiausiais šalies bankais, teiraudamasis, kaip karantino metu keitėsi paskolų paklausa, ir ar bankai išties ėmė atidžiau vertinti paraiškas paskoloms gauti.

SEB bankas pripažįsta, kad dėl Covid-19 pandemijos pasaulis labai pasikeitė ir atsirado daug neapibrėžtumo, o pinigų skolinimas susijęs su rizika. Vis dėlto bankas teigia paskolas teikiantis pagal Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatus.

REKLAMA

Bankomatas

„Teikdami paskolas būstui, atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją, atsižvelgiame, kiek sektorius, kuriame dirba klientas, yra paveiktas karantino sąlygų ir vykdo veiklą, vertiname kliento pajamų tvarumą – ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, prastėjant šalies ekonomikos situacijai, atsižvelgiame į galimą pajamų sumažėjimo riziką. 

Taip pat atkreipiame klientų dėmesį į būsto kainų prognozes ir lūkesčius dėl jų kitimo. Patys reikalavimai, norint gauti būsto paskolą, nesikeitė, tačiau natūralu, kad įdėmiau vertiname individualias klientų situacijas“, – tv3.lt sakė SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

SEB bankas užklausų dėl naujų būsto paskolų nuo karantino įvedimo kovo 16 d. iki šiol sulaukė perpus mažiau nei įprastai. Tačiau išaugo vartojimo kreditų paklausa.

„Kalbant apie vartojimo paskolas ir lizingą – tik paskelbus karantiną, užklausų dėl jų taip pat sulaukdavome gerokai mažiau, tačiau pastaruoju metu stebime naujų vartojimo kreditų užklausų didėjimą, nes žmonės atlieka pavasarinius remonto darbus, nutaria atsinaujinti automobilius, pasinaudodami patraukliais šiuo metu rinkoje esančiais pasiūlymais ar nuolaidomis“, – sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

„Swedbank“ sulaukia mažiau paraiškų

„Swedbank“ taip pat patikina, kad nekeitė skolinimo politikos, išliko ir ta pati palūkanų tvarka. 

„Laikantis Atsakingojo skolinimo nuostatų, pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės, bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Gavę gyventojų paraiškas dėl būsto paskolų suteikimo, kiekvieną paraišką vertiname individualiai“, – atsakyme tv3.lt rašė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

REKLAMA

Swedbank

Karantino metu šis bankas taip pat sulaukia mažiau paraiškų suteikti paskolas būstui. Lyginant suteiktų būsto paskolų vertes, šių metų kovo mėnesį „Swedbank“ būsto paskolų buvo suteikta už 45 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus būsto paskolų išduota už 63 mln. eurų, tai yra, skirtumas siekia 28 proc. 

Galite gauti kredito atostogas

Nuo pat karantino pradžios LBA paskelbė, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra pasirengę bendradarbiauti su finansinių įsipareigojimų turinčiais klientais, kurie laikinai prarado pajamas. Tiesa, vadinamosios kredito atostogos nėra taikomos automatiškai – klientas pats privalo kreiptis į banką, kai faktiškai netenkama pajamų.

Karantino pradžioje Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriame numatoma prailginto būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį netekusiems darbo nuo trijų iki šešių mėnesių, suteikiant valstybės garantiją.

Domas
2020-05-04 10:13:05
Swedbankas jau prieš.1,5 metų kai paėmiau paskola pirkdamas buta maža iš Hanerio, priėmė sprendima kad aš nori nenori turėjau mokėti 23 proc. pradinio inašo, + padidino palūkanas ir maša 2,5 jau sutartyje- aišku šokas buvo mokame, bet nerekomenduočiau šito banko, gražiai kalba, o po to kai sprendimas tai troli nuo pažadų,,,
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Algirdas 2020-05-06 20:35:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aha :D Swedbankas tiesiog neduoda atsakymo 30+ dienu ir jiems px :D nesvarbu kad niekas nesikeite jie tiesiog nieko neatsako :D   ATSAKYTI
Donatas 2020-05-05 09:36:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bankas paskaiciavo, kad arteja krize. Nusipirksit dabar buta uz 100k, po 7-12men jis kainuos 70-80k, bankui reikia apsidrausti nuo durnu zmoniu sprendimu. Viskas normalu.   ATSAKYTI
xxL 2020-05-04 12:25:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
čia tai geras melas - bankai skolinimo taisyklių nekeitė bet sudarė sąlygas kad tas taisykles sunku būtų įgyvendinti :)    ATSAKYTI
Domas 2020-05-04 10:13:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Swedbankas jau prieš.1,5 metų kai paėmiau paskola pirkdamas buta maža iš Hanerio, priėmė sprendima kad aš nori nenori turėjau mokėti 23 proc. pradinio inašo, + padidino palūkanas ir maša 2,5 jau sutartyje- aišku šokas buvo mokame, bet nerekomenduočiau šito banko, gražiai kalba, o po to kai sprendimas tai troli nuo pažadų,,,   ATSAKYTI
Pritariu 2020-05-04 10:23:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
jei turite nereikalingų pinigų - drauskitės Svedo draudime ir nieko nebus : nei pinigų, nei garantijų   ATSAKYTI
Vardas 2020-05-04 08:25:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Aplinka kalta? Kažkur jau girdėta.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Šimtus tonų pavojingų atliekų saugo Ramygalos bedarbiai (nuotr. stop kadras)
Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, ...
 (nuotr. Fotodiena)
Du iš trijų per praėjusią parą patvirtintų naujų koronaviruso atvejų yra įvežtiniai, ketvirtadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Du atvejai yra ...
Karantinas Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ketvirtadienį paskelbė naujausius duomenis apie koronaviruso situaciją šalyje. Paaiškėjo, kad per pastarąją parą buvo ištirta ...
Saulius Skvernelis (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Europos Parlamentui dauguma balsų pritarus vežėjų veiklos griežtinimą numatančiam Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketui, Lietuva ketina visomis teisinėmis priemonėmis ginti ...
Gitanas Nausėda (Teodoras Biliūnas/Fotobankas)
Prezidentas Gitanas Nausėda prezidentūroje įvertino savo pirmuosius darbo metus. Didžiausia metų klaida G. Nausėda tarp eilučių įvardino susisiekimo ministro Jaroslavo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų