REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sako, kad velionis profesorius Edvardas Gudavičius yra didžiausias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpio istorikas šalyje.

Išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sako, kad velionis profesorius Edvardas Gudavičius yra didžiausias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpio istorikas šalyje.

REKLAMA

„Manau, kad tai yra didžiausias Lietuvos transformacijos periodo istorikas, vienareikšmiškai“, – BNS pirmadienį sakė R. Petrauskas.

Pasak jo, E. Gudavičius ėmėsi pirmas Lietuvoje kalbėti apie istoriją taip, kad ją suprastų ne tik profesionalai.

Daugiausiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį tyrinėjęs E. Gudavičius 1993–2004 metais kūrė visuomenėje populiarią televizijos laidą „Būtovės slėpiniai“.

„Ten jis tapdavo visiškai kitoks. Ten jis rašydavo ir kalbėdavo laisvai, savais žodžiais, aiškiai, suprantamai“, – sakė R. Petrauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis tvirtino manantis, kad E. Gudavičiaus suvokimas apie Lietuvos istoriją gimė dar sovietmečiu, kai profesorius negalėjo laisvai reikštis dėl cenzūros.

REKLAMA

Tuo tarpu Sąjūdžio laikotarpiui ypatingai tiko pasakojimas apie „Lietuvos europėjimą nuo Karaliaus Mindaugo laikų iki dabarties“, sakė išrinktasis VU rektorius.

E. Gudavičius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente.

„Tokiam dalykui nustatyti reikėjo mokytis visą gyvenimą, žinoti tą epochą, žinoti dalykus, kada būna karūnuojami vadovai, kokios ten dienos, kiek trunka kelionė. Jis sugebėjo šitus dalykus labai profesionaliai įvertinti“, – sakė R. Petrauskas.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu istorinė koncepcija yra mąstymo dalykas, tai čia buvo techninis mediavisto darbo įrodymas, sukonkretinimas“, – pridūrė jis.

„Gali būti, kad tai yra pats didžiausias paminklas jam“, – tvirtino R. Petrauskas, pats dirbantis VU Istorijos fakulteto dekanu.

„Mokytojas visą gyvenimą“

E. Gudavičius gimė 1929 metų rugsėjo 6 dieną Kaune, 1953 metais Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, 1968–aisiais baigė istorijos studijas Vilniaus universitete.

1974–2001 metais E. Gudavičius dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1975–2012 metais dėstė įvairias istorines disciplinas Vilniaus universitete.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jis buvo mano mokytojas visą gyvenimą, nuo pat pirmo kurso“, – teigė R. Petrauskas.

Istorikas teigė pats pasirinkęs E. Gudavičių kaip kursinio darbo vadovą dar pirmame kurse 1990 metais. Pasak R. Petrausko, nors darbo tema nebuvo labai įdomi, jis norėjo rašyti darbą būtent pas E. Gudavičių.

R. Petrauskas teigė, kad bendrauti su profesoriumi buvo nelegva, nes jis nevaikščiojo, todėl studentus priimdavo savo bute Viršuliškėse.

„Profesorius savo mokiniams palikdavo smarkiai per daug laisvės, retai mus kritikuodavo. Jis priklausė tiems, kurie moko per skatinimą, gyrimą. Kiekvienas apsilankymas pas profesorių suteikdavo naują postūmį toliau domėtis, toliau gilintis“, – tvirtino R. Petrauskas.

REKLAMA

Pasak jo, E. Gudavičius sukūrė pačią didžiausią Lietuvoje Viduramžių laikotarpį tyrinėjančių istorikų mediavistų mokyklą.

„Iš jo tekstų semdavomės kritiškumo, o iš bendravimo su juo – atvirumo“, – kalbėjo istorikas.

E. Gudavičius mirė pirmadienį, eidamas 91-uosius metus.

Profesorius 2003 metais metais buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 1998 metais E. Gudavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų