Kitus mokesciusgalima surinkti is stambiojo verslo apyvartos mokescio pavidalu

naivus optimizmas :)

jei trumpai, tai demagogija

Pajamos per mazos ne del atlyginimo minimumo, bet del per dideliu mokesciu.Jie smulkiesiems verslininkams ar individualiai dirbantiems neadekvaciai per dideli.
Pajamu mokestis, Sodros mokestis, sveikatos darudimo mokstis sueda didziaja dali priskaiciuoto darbo uzmokescio.reikia nustayti viena ir vieninga mokesti, kuris nevirsytu 25 proc. darbo uzmokescio. Kitus mokesciusgalima surinkti is stambiojo verslo apyvartos mokescio pavidalu, Nors visi zino, kad Lietuvoje darbas apmokstintas neproporcingai, padeties netaiso, todel sis gincas-beprasmis.

daugumą sudaro ne verslo atstovai, o dirbantieji.

tai sitas armaitis nori pasakyti, kad verslas nera darbas?

Ekonomistas Povilas Gylys neslėpė, kad narystė ES apčiuopiamos naudos Lietuvai nedavė, todėl aštuntųjų metinių proga galima pažerti daugiau kritikos nei išsakyti liaupsių.

„Apčiuopiamos naudos Lietuva daug neturėjo. Sutinku, kad yra gerai, kai gauni pinigų. Milijardinės injekcijos pasiekė įvairias sritis, bet visada yra kita medalio pusė. Lietuva iki šiol taip ir nepajėgė išeiti iš ekonominės krizės. BVP krustelėjo šiek tiek, bet viskas ties tuo ir sustojo“, – pasakojo P. Gylys.

Anot jo, didžiausia problema yra viešojo sektoriaus stekenimas, kuris nėra laikomas ekonomikos dalimi. „Priešingai nei kitos šalys, kurios sugeba surinkti reikiamą biudžetą, Lietuvoje veikiančios viešosios institucijos nėra pajėgios gaminti viešųjų gėrybių. Tai yra pagrindinė mūsų bėda“, – pabrėžė portalo Balsas.lto kalbinamas ekonomistas.

P. Gylio teigimu, laiku priėmus tinkamus sprendimus viešajame sektoriuje, nebūtų kilę problemų su privačiu. „Naktinė mokesčių reforma buvo akivaizdi klaida. Krizės akivaizdoje didinti mokesčius – užvėrė kelius bet kokioms plėtros galimybėms. Iki šiol nesuradome sprendimų energetikos srityje. Viskas liko tik „ant popieriaus“. O visą tai rodo viešojo sektoriaus solidumo ir konstruktyvumo stygių. Žmonės atidavė sprendimų teisę valdžiai, kuri neturi fantazijos ir žinių, kad galėtų išspręsti tuos klausimus“, – kritikos strėles svaidė P. Gylys.

Kaip pavyzdį, P. Gylys pateikė emigraciją, kurios, anot jo, atsakingi asmenys nelaiko didele šalies problema. „Išvykstantys žmonės kuria turtą ir vertybes kitoms šalims, bet tai taip pat nėra laikoma ekonomikos dalimi. Stengiamės įtikti ES viršūnėlėms, tačiau tą daryti pavyksta tik mūsų žmonių sąskaita. Parenkami akcizų mokesčiai nėra adekvatūs statistinio lietuvio gaunamoms pajamoms. Bendros ES taisyklės yra gerai, bet jos turi būti pritaikytos prie konkrečios šalies galimybių“, – tvirtino P. Gylys.

ar aborigenai nesidera? kai kengūrą reikia pasidalyti?

P. Gylys: verslas bankrutuoja, kai jos teikiamų prekių ar paslaugų neperka žmonės. O šie, gaudami mažas algas, negali nieko įpirkti, taip užsidaro ydingas ratas.

Šiandieninė kapitalistinė ekonominė sistema vieną dieną turėtų žlugti. Tai su kapitalizmu susijusios problemos: vis labiau gilėjančios ekonominės krizės, didėjantis nedarbas ir skurdas, mažėjantys riboti gamtiniai ištekliai, didėjanti socialinė nelygybė, vartotojiškos visuomenės augimas ir daugelis kitų, kurios, anot šios sistemos kritikų, yra kapitalizmo pasekmė.

O mane abu sitie politikai yra seniai nuvyle. Asmeniskai man nepriimtina istorija su Darbo partijos juodaja buhalterija... Pasigendu skaidrumo ir teisingumo... O musu Prezidente... Labiausiai is visu Lietuvos politiku man patinka Prezidentas Rolandas Paksas. Jis saziningai kovojo su klanais ir neteisingumu. Laukiame jo sugriztant.

Kažkaip prisiminiau, medicinos profesorių Filipą Filipovičių Preobraženskį iš M. Bulgakovo apysakos „Šuns širdis“.
Apie anuometinę fatališką suirutę profesorius nė girdėti nenorėjo. Jis prieštaravo, o kartu ir klausdamas Ivano Arnoldovičiaus Bormentalio, pats atsakė: „...suirutė? Ne, Jūs pirmas atsisakysite vartoti tą žodį. Tai – miražas, dūmas, fikcija. Kas yra šita Jūsų suirutė? Senė su kriūkiu? Ragana, kuri išdaužė visus stiklus, užgesino visas lempas? O gi ji visai neegzistuoja. Ką Jūs galvojate girdėdamas šitą žodį? – Štai kas yra: jeigu aš užuot operavęs, kas vakarą imsiu savo bute dainuoti chore, mano namuose prasidės suirutė. Jeigu aš, įėjęs į išvietę, imsiu, atsiprašant už žodį, šlapintis šalimais unitazo ir taip darys Zina ir Darja Petrovna, išvietėje prasidės suirutė. Vadinasi suirutė ne klozetuose, o galvose“.

Pakeiskime žodį „suirutė“ į žodį „krizė“ ir ši M. Bulgakovo mintis, ištarta apysakos personažo lūpomis, gerai apibūdins mūsų šiandieninę padėtį. Va apie tą suirutę ir norisi trumpai parašyti.

Kalbant apie dabartinę krizę profesoriaus Preobraženskio žodžiais iš filmo „Šuns širdis“, manau ji baigsis tik tada, kai kiekvienas tinkamai dirbs savo darbą, nes didesnės Vyriausybės nekompetencijos dar nėra buvę. Nėra arba beveik nėra ministrų, kurie dirbtų pagal savo specialybę, kurie būtų savo srities profesionalai.