kokio briedinio lygio yra mūsų partijos

ji per du su viršum metų išskyrus plepalų nieko nepadarė ir nedaro

atidirbinėja Lansbergiui nes tai jo klonas

Algimantui Matulevičiui vien už tai ,kad jo straipsniai priverčia žmones pradėti mastyti o gal jie paskatins ir veikti

tai sektantas Mažintas pila šiuksles, niekaip neapsiramina.

Pikasiuko ilgiausiauusias komentaras pastatytas ant šio betoninio pagrindo: "Manau, kad neokomunizmo plitimas šalyje yra labiausiai kenkiantis procesas mūsų valstybėje". Bet labai klaidingas tas pagrindas, nes ir teoriškai (Konstitucijos 46 str), ir faktiškai "Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva". PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS. Tuo tarpu NEO-ar koks kitas komunizmas stovėjo ir stovės ateityje ant valstybinės (bendraliaudinės) nuosavybės. Pastarosios Lietuvoje šiandien nei su žiburiu nerasi. Klausimas: kam reikalingi tokie Pikasiuko (jis taip save meiliai vadina) skiedalai?

nieko čia keisto, nes vykstant masinei RINKĖJŲ evakuacijai, jau dabar viską lemia - RUNKĖJAI (runkeliai)...

Balsuokite už TSLKD ir Pikasą. Jie vieni viską žino, dėl nieko nekalti, bet nežino ką daryti. O 1991 m žinojo:)). Abi 2K partijos, tiek komunistų-lddpistų-socdemų, tiek komunistų-konservatorių atsakingos už tai, į kokią duobę įstūmė valstybę. Atsakingi už valstybės nykimą, emigraciją ect.

Manau Prezidentei atskaitingoje teisėsaugoje niekas nepagerėjo, o atvirkščiai, padėtis tik blogėja.

Tikra tiesa. O žodį teisinė valstybė galima drąsiai imti į kabutes

Manau, kad neokomunizmo plitimas šalyje yra labiausiai kenkiantis procesas mūsų valstybėje. Jis gali labiausiai pakenkti Lietuvos politinei ir ekonominei Nepriklausomybei bei kuriamai demokratijai. Nuolat pabrėždavau ir dabar esu tos pačios nuomonės, kad šios plėtros "ideologijos" iniciatoriumi buvo visaip persivadinusi Lietuvos komunistų partija. Dabar apie šios partijos perėmėjus buriasi gausi ir marga aplinka, kurią, kaip "buferinę zoną", susikūrė patys "hegemono" partijos palikuonys arba susidarė užsienio įtakos keliais ir būdais. "Burokiniai" paksoidų ir darbiečių dariniai dabar jau ideologiškai susijungę kėsinasi ir į socdemų darželį bei nori tapti jame vadovaujančia jėga.

LSDP ir jos įkurtiems politiniams UAB-ams pavyko sėkmingai suskaldyti tas jėgas, kurios pretendavo ir pretenduoja į politinį centrą. Dabar jau net nebėra visiškai tikra, kad ivairūs liberalai prasibraus į sekantį seimą. Na, nebent Liberalų sąjūdis, kuris savanaudiško pragmatizmo parodė mažiau, negu kitos panašios centrinės jėgos.

Socialdemokratija pasauliniame kontekste yra gan populiari ideologija. Naudinga ji gali būti ten, kur taip save įvardinančios jėgos nenukrypsta nuo savo ideologijos šaltinių, siekiančių gal netgi K.Markso "Kapitalą". Siekis suvienodinti visuomenėje visų galimybes ir pragyvenimo būvį nėra toks blogas noras apie kurį nebūtų galima diskutuoti. Deja, praktikoje pasirodė, kad jis negali būti įgyvendintas bent jau tuo pradiniu supratimu. Kol kas neatsirado nei vienos šalies, kuriai tai sėkmingai būtų pavykę įgyvendinti. Netgi priešingai. Tokiose šalyse dažniausiai įsivyraudavo šiukštūs diktatoriški režimai, kurie sutrypdavo bet kokius demokratijos vystymosi daigus.

Lietuviško "hegemono" perėmėjai nors ir aiškina visuomenei, kad jie yra skurstančiųjų užtarėjai ir gelbėtojai, tačiau realybėje matome tik korupcinius ryšius, savavaldžiavimą ir savanaudiškumą. Manau, kad ir Lietuvos Seime turėtų būti tikrų socialdemokratų pagal Pasaulyje pripažintus jų veiklos standartus. Tokių socdemų politikų gretose matau tik pavienius asmenis, kurie neturėdami partijoje ir šalies politikoje vadovaujančių postų gali tik beviltiškai skėsčioti rankomis.


Kadangi LSDP nepajėgi užimti platesnės kairiųjų nišos, tai ją savo reklaminėmis akcijomis stengiasi perimti paksoidai ir darbiečiai. Bėda tame, kad jais galime dar mažiau pasitikėti, nes vieša paslaptis, kas tas jėgas sukūrė ir kas jomis finansiškai rūpinasi.

Esant tokiai sudėtingai situacijai, TS LKD partijai tenka labai plati veiklos erdvė. Jai tenka ne tik vesti šalį iš krizės, bet ir palaikyti viltį tiems visuomenės sluoksniams, kurie yra arti skurdo ribos ar net už jos. Verta pripažinti, kad būtent saikingo taupymo politika padėjo nenuvertinti mūsų lito ir palaikyti šiokį tokį kvėpavimą pensininkams ir visiems socialiai remtiniems asmenims. Turiu galvoje tuos pensininkus, kuriems išmokos vis dar yra katastrofiškai mažos. Būtent nuo jų atstatymo Vyriausybė žengia į ateinančius metus. Minimalaus atlygio pakėlimas 50 litų situacijos iš esmės nepagerins, tačiau ir tai gali ją bent šiek tiek sušvelninti. Jei pensijų skyrimo tvarka bus patobulinta, tada gal nebus nuskriausti ir tie, kurie brandžiausius darbo metus turėjo dar sovietmečiu. Turi pensininkas turėti teisę pasirinkti tą darbo penkmetį ar dešimtemetį, kada jo darbas buvo naudingiausias visuomenei ir atitinkamai vertinamas.

Pikasiuko nuomonė vienareikšmiška. Jei socdemai darbais, o ne žodžiais pradės tarnauti visuomenės daugumos interesams, ginti labiausiai vargingą jų terpę, tada tam tikro, bent jau šiokį tokį pasitikėjimo votumą tokiems galima suteikti. Kol kas tokių realių pastangų dar nematyti. Gali atsitikti taip, kad valdžios stuburą gali perimti "rytų čiulbuonėliai", kada net ir sodemams gali tekti tik patarnautojais jiems būti. Jei laimėję rinkimus socdemai Lietuvą gali nublokšti 12 metų atgal, tai daug žadantiems "čiulbuonėliams" ir 20 metų į praeitį - ne riba.

Rinkėjai turės galimybę pasirinkti ko jie siekia? Siūlyčiau žengti į priekį kartu su kitomis demokratiją kuriančiomis ES šalimis. Tada šiame būryje būsime ir suprasti, ir paremti. Kito pozityvesnio kelio nematau.