Liepos vidurvasaryje vyksiančio muzikos festivalio „Velnio akmuo“ sensacija – šokiruojantys norvegai „Mayhem“ ir skandalingieji amerikiečiai „Deicide“.
„Mayhem“ – muzikinis košmaras dievobaimingiems
„Kai ateina kažkas, kas yra tikras tuo, ką daro, visi būna šokiruoti“, kalbėjo kultinės norvegų Black metalo grupės „Mayhem“ narys Euronymous. Tais pačiais metais jis buvo nužudytas.
„Mayhem“ tai ne tik viena garsiausių Black metalo grupių pasaulyje, bet ir unikalus reiškinys visoje sunkiosios muzikos meno scenoje. Jų pavyzdžiu seka daugybė Black metalo grupių, o 1994 metais išleitas albumas „De Mysteriis Dom Sathanas“ – plačiai pripažintas klasikiniu šio žanro šedevru visame pasaulyje. Vėlesnioji grupės kūryba – jau moderniojo Black metalo pavyzdžiai. Naujausias „Mayhem“ albumas „Ordo Ad Chao“ 2008 m. pelnė geriausio metalo albumo titulą prestižiniuose Norvegijos muzikos apdovanojimuose „Spellemann“.
Dabartinis grupės lyderis, vengras Attila, charizmatiška, teatrališka, įdomi asmenybė, paverčianti kiekvieną pasirodymą nepaprastu performansu. Attila yra lankęs operinio dainavimo pamokas, tačiau jo vokalas yra daug „spalvingesnis“: tvirtas, suerzintas, isteriškas, cypiantis, kai kada riaumojantis, kai kada įtaigiai šnabždantis, pertraukiamas klaikaus urzgiančio alsavimo. „Mayhem“ niekada nepataikauja publikai, jų tikslas sužadinti prieštaringas emocijas, priblokšti, šokiruoti, priversti suabejoti religija, tradicinėmis vertybėmis, nustebinti. Suomijoje Attila buvo persirengęs Kalėdų seniu, Rusijoje Hitleriu, Čarliu Čaplinu. Ką jau kalbėti apie dekoracijas iš gyvūnų dalių, žalojimąsi scenoje.
Akibrokštais „Mayhem“ garsėja ne tik pasirodymų metu. Vėlyvą rudenį Olandijoje po koncerto apsistoję vietiniame viešbutyje muzikantai jį nusiaubė nesikuklindami: pradedant į gatvę išmestais gėlių vazonais, baigiant sudaužyta buitine technika ir išterliotomis sienomis. „Ši grupė turėtų būti patraukli ne tik sunkiosios muzikos fanams, bet ir visiems, kuriems patinka šokiruojantis menas, eksperimentinė muzika ir radikalūs muzikiniai performansai“, – teigia festivalio kūrybos vadovas Vaidas Voronavičius.
„Deicide“ – apversto kryžiaus istorija
Brutali mistika. Išdidumas. Tamsi, nevaržoma energija. Veržlumas. Ekscentriškumas. Tai žodžiai, kurie geriausiai apibūdina kitus ne mažiau skandalingus ir šokiruojančius festivalio svečius – vieną ryškiausių Death metalo grupių, amerikiečius „Deicide“.
„Deicide“ atstovauja klasikinei Death metalo scenai. Pirmieji du grupės albumai buvo patys perkamiausi šio žanro istorijoje. Priešingai nei „Mayhem“, jų stilius bėgant metams keitėsi mažai, grupė liko ištikima senajai žanro tradicijai. „Deicide“ yra išleidę 9 brutalios muzikos albumus, kurių tekstai – įžūlūs, ironiški, kritikuojantys religiją, veidmainystę, šablonišką mąstymą. Tekstuose kalba išdidus prometėjiškas žmogus, karingas skeptikas, trokštantis laisvės bei negailestingas priešams.
„Deicide“ muzika nėra perkrauta sudėtingais motyvais, yra įtraukianti, hipnotizuojanti, itin sunki, nuolat laikanti įtemptus nervus. Monotonišką ritmiką pertraukia isteriškos soluotės, vokalas – žemas ir niūrus. Pats grupės vokalistas – itin komplikuota asmenybė. Per savo muzikinę karjerą Glen Benton spėjo įsigyti mirtinų priešų tarp religinių fanatikų dėl atvirai reiškiamos antikrikščioniškos pozicijos, kaktoje išdeginto apversto kryžiaus. Gyvūnų teisių globėjai yra bandę organizuoti sprogimą per vieną grupės koncertą, už tai, kad interviu žurnalui NME metu Glen Benton granulių pistoletu nušovė voverę, lanksčiusią aplink jo elektroninę įrangą.
„Deicide“ vokalistas Glen Benton, kadaise žadėjęs nusižudyti vos sulauks Kristaus amžiaus, 33 metų, to vis dėlto nepadarė. Už ryžto nebuvimą arba paprasčiausią fanų erzinimą jį ne kartą pašiepė žiniasklaida ir klausytojai. Kita vertus, tai suteikia progą „Deicide“ išvysti Lietuvoje.
Muzikos festivalis „Velnio akmuo“ vyks liepos 16 – 18, Anykščiuose.
