Kadaise apdainuotas gimtas regio legendos kiemas dabar yra tapęs vietinių chuliganų susibūrimo vieta, į kurią užsuka tik patys drąsiausi Bob Marley gerbėjai. Bet vietos bendrija rankų nenuleidžia – senasis „valdžios kiemas” nuo šiol bus vadinamas „kultūros kiemu”, rašo „BBC”.
Šalia Jamaikos sostinės Kingstowno įsikūrusio Trenchtowno miesto „valdžios kieme” Bob Marley kadaise sukūrė savo pirmąsias dainas, išmoko groti gitara, susitiko tokius bičiulius kaip Peter Tosh ir įkūrė „The Wailers”, pačią garsiausią regiogrupę.
Dabar - Britanijos, Vokietijos, Kanados ir Amerikos ambasadoms suteikus finansinę paramą - tas pats šešiolikos ankštų namukų kiemas yra restauruojamas.
Namelių sienos atgauna pirminę spalvą, į Bob Marley kambarėlį grįžta jo daiktai – tarp jų, ir pirmoji regio legendos gitara. Neįmanomai mažame namelyje su betoniniu virtuvėlės kampeliu ir maža lova vis dar tebekabo išblukęs „The Wailers” plakatas.
Netgi 1970 metų atlikėjo Volkswagenas su užrašu „Gyvenk ir leisk gyventi kitiems„ stovi priešais Marley langus.
„Nemanau, kad Marley ir kiti jo kaimynai gyveno tuose vieno kambario nameliuose. Juose jie tik miegodavo. Likusį laiką jie praleisdavo lauke. Jie gyvendavo verandose, kiemuose ir gatvėse, leisdavo laiką draugijose.”, - Whyms-Stone, vietinės kilmės architektas, prižiūrintis restauracijos darbus.
Tačiau turistų draugijų garsiajame Trenchtowno kieme sutiksi nedaug - juos baido neigiamas miesto įvaizdis. Daug kas - ir ne be pagrindo - šią vietą sieja su betvarke, smurtu ir nusikalstamumu.
„Didžioji problema – kaip čionai pritraukti turizmo agentūras. Pakelti šios vietos reputaciją galima tik mažinant nusikalstamumą ir organizuojant didelę reklamą.”, - teigia Whyms-Stone.
Iš tiesų „valdžios kiemas„ ne visada buvo gatvės nusikaltėlių irštva. Netgi atvirkščiai - namukų kompleksas statytas kaip modernus socialinės inžinerijos eksperimentas, kuriuo siekta organizuoti patrauklią, bet tuo pat metu ir griežtai bendruomenišką aplinką, rašo „BBC”.
Pirmieji kiemo gyventojai, atvykę dar 1940 metais, turėjo laikytis griežtų bendruomenės įstatymų: jie negalėjo narvuose laikyti paukščių, kirsti vaismedžių ar į kiemą pilti nešvarų bendros pirties vandenį.
Ir tikrai, kurį laiką bendruomenė klestėjo, išaugino puikių talentų. Tarp jų regio pionierius Joe Higgs, kriketo žvaigždė Collie Smith, rastafarių dvasiškis Mortimer Planno, juodųjų nacionalistas Williamas Grantas ir su Peter Tosh, Bunny Wailer ir Bob Marley priešakyje visas būrys nuostabių muzikantų.
Senieji kiemo gyventojai vis dar mielai prisimena Marley - kaip jis žaisdavo futbolą, kaip kartu su bičiuliais rastafariais važinėdavo automobiliu, kaip tapęs pasaulinio garso žvaigžde sugrįždavo pilnais lagaminais pinigų, kuriuos dosniai dalindavo vietiniams...
„Jei Marley nebūtų tapęs dainininku, jis tikrai būtų buvęs puikus futbolininkas”, - sakė vietinės senolis.
Kieme vis dar sklinda kalbos apie Vincentą Fordą (kitaip - Tartą), Bob Marley vaikystės draugą. Tikima, kad Tarta draugą ne tik išmokė groti gitara, bet ir sukūrė, tikriausiai, garsiausios Bob Marley dainos „No Woman No Cry” žodžius. Kiti mano, kad Marley melagingai priskyrė dainos autorystę Tartai idant luošas jo draugas visą gyvenimą nestokotų pinigų pragyvenimui.
Tačiau yra ir kiti, turistų daug labiau lankomi, Bob Marley namai. Jie stovi už miesto. Kasmet juose apsilanko apie 2500 turistų. Juose įrengtas muzikanto muziejus, ten žmonės perka marškinėlius su Bob Marley atvaizdu, valgo etiopišką maistą.
Tačiau vieta, kurioje dar tikrai gyvuoja dvasinis Marley palikimas yra senasis Trenchtowno „valdžios kiemas”, rašo „BBC “žurnalistas.
Trenchtowno miesto „valdžios kiemas”.
Senasis Volkswagen.
B. Marley draugas, kuris mena kaip jie kart žaisdavo futbolą.
Į mokyklą? Jis buvo vikrus.
1972 metais „valdžios kieme”
Muziejuje parduodami marškinėliai.
Namas-muziejus esantis už Trenchtowno.
