Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kas nors sudegino Anyksciu baznycia ?NEEEEE.
Buwo kokiu baisybiu?NEEEE
Zmones jus patis kalbate negalvodami.Jus tikekit savo dievu ir gyvenkit grazu gyvenima.O kad Anykscius pasirinko tokiam festivaliuj tj verciau pasidziaukit nes jusu mesteliuj atnese pelna.
Zmonems truksta tolerancijos.Jeigu jau jaunoji karta klauso sunkios muzikos tj jiems rimktis.Nera cia nk blogo ir velnisko kaip musu kunigai ispucia.Kurie jau nera tokie tikintis kaip sako.Siu laiku kunigams rupi tik vienas dalykas pinigeliai is naiviu zmoniu.Galima tiketi be tokiu dalyku kaip auku rinkimai ir pan nesam!
Tikiosi kitais metais vel bus festivalis ;D
Buwo kokiu baisybiu?NEEEE
Zmones jus patis kalbate negalvodami.Jus tikekit savo dievu ir gyvenkit grazu gyvenima.O kad Anykscius pasirinko tokiam festivaliuj tj verciau pasidziaukit nes jusu mesteliuj atnese pelna.
Zmonems truksta tolerancijos.Jeigu jau jaunoji karta klauso sunkios muzikos tj jiems rimktis.Nera cia nk blogo ir velnisko kaip musu kunigai ispucia.Kurie jau nera tokie tikintis kaip sako.Siu laiku kunigams rupi tik vienas dalykas pinigeliai is naiviu zmoniu.Galima tiketi be tokiu dalyku kaip auku rinkimai ir pan nesam!
Tikiosi kitais metais vel bus festivalis ;D
siaip galima pasakyt,kad net reklamos akcija pas juos buvo velnishka,nes kabino plakatus be skrupulu ant visu kitu organizatoriu galiojanciu plakatu-daugelis kitais metais pasistengs,kad neliktu nei vieno plakato...taip nesielgiama
ir dar cikagieciui: ar kiekvienakart tu istrauki savo aki kai ji traukia nusideti?
Be to, šiais laikais emigracija dar nereiškia, kad ryšys su Lietuva nutrūksta, o Lietuva nuskurdinama. Globaliame pasaulyje galima būti visaverčiu lietuviu bet kur, net ir Antarktidoje. Kartais net labiau visaverčiu, nei Lietuvoje.
Ar šie pokyčiai atitiko Jūsų lūkesčius? Ar maždaug tokios Lietuvos, kokia ji dabar yra, tikėjotės prieš 19-20 metų?
Jei kas tikėjosi, kad lietuviai nepriklausomoje šalyje nieko kito nedarys, tik puoš gėlėmis didvyrių kapus, skanduos „Lie-tu-va, Lie-tu-va!“ ir maldingai kartos Jono Aisčio eilutę "Gera vargt čia, Lietuvoj", tai skaudžiai nusivylė. Aš toks naivus nebuvau ir nesu. Vargti Lietuvoje niekas nenori ir nenorėjo, kad ir ką sakytų poetai.
Laisvė teikia erdvės ir ne patiems švenčiausiems, netgi visai nešventiems žmogaus instinktams - tokia jau jos prigimtis, ir laisvės nedera pernelyg varžyti. Man laisvė ir tiesa yra svarbesni dalykai už tautą - dėl to, kad tauta yra šio pasaulio reiškinys, įsikūnijęs laike ir erdvėje, matuojamas tūkstantmečiais, o laisvė ir tiesa yra amžinos, priklauso belaikių, transcendentinių dalykų sferai.
Kokia Lietuva yra, tokia yra. Gera jau ir tai, kad ji nebe sovietinė, kad nebėra politinių represijų, uždarytų sienų, prievartinio vienodinimo. Manau, kad per 19-20 metų pasiekta labai daug, nes summa summarum išeita iš neeuropinės erdvės ir įsilieta į Europą, kas ligi galo nepavyko nei Mindaugui, nei Vytautui, nei Antanui Smetonai.
Ar mūsų visuomenė labiau išprususi, nei buvo prieš 20 metų? Kaip ją paveikė iškovotos laisvės suteiktos galimybės?
Yra ir didesnio išprusimo, bet jo norėtųsi daug daugiau.
Kas apskritai yra išprusęs, kultūringas žmogus? Koks jis turėtų būti, Jūsų manymu, ir kaip ši vizija atitinka vyraujančias tendencijas?
Išprusęs žmogus - pirmiausia tas, kuris atsisakė sovietinio mentaliteto. O sovietinis mentalitetas - tai troškimas izoliuotis, naujovių baimė, perdėtas teisuoliškumas, nuolatinės "priešų" ir "išdavikų" paieškos, įsitikinimas, kad pasaulį valdo tamsios jėgos, kurios neturi kitų tikslų, tik tave ir taviškius pažeminti bei sutrypti. Grynai sovietinis yra polinkis panikuoti: jei ne šiandien, tai rytoj žūsime, išmirsime, būsime pavergti, tad stiprinkime ryžtą kovai ir reikalaukime griežtų priemonių prieš svetimuosius. Deja, tos tendencijos, taip pat tarp inteligentų ar tų, kurie save laiko inteligentais, tebėra akivaizdžios.
Ar Lietuvoje stiprėja miesto kultūra, ar vis dėlto labiau matyti Kristijono Donelaičio būrų šaknys? Ar „miesto oras padarė mus laisvus“?
Lietuviai buvo, o daugelis iš esmės norėtų ir likti, valstiečių, būrų tauta. Miesto kultūra dažnai laikoma svetima - lenkiška, žydiška - ir net pavojinga, tvirkinančia. O tarp būrų visada stipri tendencija, kurią pavadinčiau „buožiška“.
Žodį „buožė“ išpopuliarino komunistai, bet sugalvojo ne jie, o paprasti Lietuvos valstiečiai - komunistai išrado tik žodį „išbuožinimas“. Buožė - tai žmogus, praktiškai neturįs kitų interesų, tik savo šimtą margų, ar šiaip privačią valdą ir „bričką“ (dabar jau jachtą, ferrari ar bent BMW). Čia, žinoma, prisideda įprastinis valstietiškas - ir lietuviškas - pavydas, piktdžiuga dėl kaimyno nesėkmių, veidmainybė, konformizmas, apie ką rašė visi mūsų klasikai nuo Donelaičio ligi Petro Cvirkos. Su išprusimu tai, deja, nelabai derinasi. Bet atsikratyti tokių bruožų užtrunka šimtmečius.
Kaip mūsų viešosios erdvės - politikos, žiniasklaidos kokybę veikia vyraujanti skaitymo (galbūt vertėtų sakyti - neskaitymo?) kultūra? Ar galima tikėtis aukštesnio politikos ir žiniasklaidos lygio visuomenėje, skaitančioje vis mažiau knygų ir ypač - gerų knygų?
Klausimas gana sudėtingas, nes knygos kultūra šių dienų pasaulyje iš viso traukiasi į antraeiles pozicijas. Man ir daugeliui mano kartos žmonių gera knyga tebėra įdomi, o Michaelas Jacksonas ar Zvonkė visiškai neįdomūs. Tačiau nemanau, kad masinės kultūros „bumas“ yra katastrofiškas daiktas. Skaitančių geras knygas žmonių visada atsiras - jie niekad ir niekur nebuvo dauguma - ir jie visada veiks visuomenę teigiama kryptimi. Beje, tai iš dalies ir amžiaus klausimas. Kai kurie masinės kultūros vartotojai į senatvę ima skaityti.
Ar šie pokyčiai atitiko Jūsų lūkesčius? Ar maždaug tokios Lietuvos, kokia ji dabar yra, tikėjotės prieš 19-20 metų?
Jei kas tikėjosi, kad lietuviai nepriklausomoje šalyje nieko kito nedarys, tik puoš gėlėmis didvyrių kapus, skanduos „Lie-tu-va, Lie-tu-va!“ ir maldingai kartos Jono Aisčio eilutę "Gera vargt čia, Lietuvoj", tai skaudžiai nusivylė. Aš toks naivus nebuvau ir nesu. Vargti Lietuvoje niekas nenori ir nenorėjo, kad ir ką sakytų poetai.
Laisvė teikia erdvės ir ne patiems švenčiausiems, netgi visai nešventiems žmogaus instinktams - tokia jau jos prigimtis, ir laisvės nedera pernelyg varžyti. Man laisvė ir tiesa yra svarbesni dalykai už tautą - dėl to, kad tauta yra šio pasaulio reiškinys, įsikūnijęs laike ir erdvėje, matuojamas tūkstantmečiais, o laisvė ir tiesa yra amžinos, priklauso belaikių, transcendentinių dalykų sferai.
Kokia Lietuva yra, tokia yra. Gera jau ir tai, kad ji nebe sovietinė, kad nebėra politinių represijų, uždarytų sienų, prievartinio vienodinimo. Manau, kad per 19-20 metų pasiekta labai daug, nes summa summarum išeita iš neeuropinės erdvės ir įsilieta į Europą, kas ligi galo nepavyko nei Mindaugui, nei Vytautui, nei Antanui Smetonai.
Ar mūsų visuomenė labiau išprususi, nei buvo prieš 20 metų? Kaip ją paveikė iškovotos laisvės suteiktos galimybės?
Yra ir didesnio išprusimo, bet jo norėtųsi daug daugiau.
Kas apskritai yra išprusęs, kultūringas žmogus? Koks jis turėtų būti, Jūsų manymu, ir kaip ši vizija atitinka vyraujančias tendencijas?
Išprusęs žmogus - pirmiausia tas, kuris atsisakė sovietinio mentaliteto. O sovietinis mentalitetas - tai troškimas izoliuotis, naujovių baimė, perdėtas teisuoliškumas, nuolatinės "priešų" ir "išdavikų" paieškos, įsitikinimas, kad pasaulį valdo tamsios jėgos, kurios neturi kitų tikslų, tik tave ir taviškius pažeminti bei sutrypti. Grynai sovietinis yra polinkis panikuoti: jei ne šiandien, tai rytoj žūsime, išmirsime, būsime pavergti, tad stiprinkime ryžtą kovai ir reikalaukime griežtų priemonių prieš svetimuosius. Deja, tos tendencijos, taip pat tarp inteligentų ar tų, kurie save laiko inteligentais, tebėra akivaizdžios.
Ar Lietuvoje stiprėja miesto kultūra, ar vis dėlto labiau matyti Kristijono Donelaičio būrų šaknys? Ar „miesto oras padarė mus laisvus“?
Lietuviai buvo, o daugelis iš esmės norėtų ir likti, valstiečių, būrų tauta. Miesto kultūra dažnai laikoma svetima - lenkiška, žydiška - ir net pavojinga, tvirkinančia. O tarp būrų visada stipri tendencija, kurią pavadinčiau „buožiška“.
Žodį „buožė“ išpopuliarino komunistai, bet sugalvojo ne jie, o paprasti Lietuvos valstiečiai - komunistai išrado tik žodį „išbuožinimas“. Buožė - tai žmogus, praktiškai neturįs kitų interesų, tik savo šimtą margų, ar šiaip privačią valdą ir „bričką“ (dabar jau jachtą, ferrari ar bent BMW). Čia, žinoma, prisideda įprastinis valstietiškas - ir lietuviškas - pavydas, piktdžiuga dėl kaimyno nesėkmių, veidmainybė, konformizmas, apie ką rašė visi mūsų klasikai nuo Donelaičio ligi Petro Cvirkos. Su išprusimu tai, deja, nelabai derinasi. Bet atsikratyti tokių bruožų užtrunka šimtmečius.
Kaip mūsų viešosios erdvės - politikos, žiniasklaidos kokybę veikia vyraujanti skaitymo (galbūt vertėtų sakyti - neskaitymo?) kultūra? Ar galima tikėtis aukštesnio politikos ir žiniasklaidos lygio visuomenėje, skaitančioje vis mažiau knygų ir ypač - gerų knygų?
Klausimas gana sudėtingas, nes knygos kultūra šių dienų pasaulyje iš viso traukiasi į antraeiles pozicijas. Man ir daugeliui mano kartos žmonių gera knyga tebėra įdomi, o Michaelas Jacksonas ar Zvonkė visiškai neįdomūs. Tačiau nemanau, kad masinės kultūros „bumas“ yra katastrofiškas daiktas. Skaitančių geras knygas žmonių visada atsiras - jie niekad ir niekur nebuvo dauguma - ir jie visada veiks visuomenę teigiama kryptimi. Beje, tai iš dalies ir amžiaus klausimas. Kai kurie masinės kultūros vartotojai į senatvę ima skaityti.
Europos politikus bei žmogaus teises ginančias organizacijas papiktinusį Nepilnamečių apsaugos įstatymą priėmęs Seimas padarė Lietuvai gėdą, LŽ tvirtino poetas ir publicistas, Jeilio universiteto (JAV) profesorius Tomas Venclova.
Praėjus beveik dvidešimčiai nepriklausomybės metų, per kuriuos Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, daugelis lietuvių, jo žodžiais, vis dar noriai lieka valstiečių, „būrų“ tauta su buožėms būdingais bruožais.
Lietuva išgyveno beveik du nepriklausomybės dešimtmečius. Kaip, Jūsų akimis, per tą laiką pasikeitė visuomenė, palyginti su devintuoju dešimtmečiu?
Labai nemažai žmonių gerokai praturtėjo, pamatė pasaulio ir šiek tiek civilizavosi, o tai jau neblogai.
Šimtai tūkstančių jų šią būklę pasiekė ne Lietuvoje, ir tikėtina, kad nei jie, nei jų vaikai į Lietuvą nebegrįš. Ar šitai nenuskurdina Lietuvos ir materialiniu, ir intelektiniu atžvilgiu?
Nereikia perdėti. Mažiausiai dešimtys tūkstančių (turbūt net daugiau) šią būklę pasiekė ir Lietuvoje, o Vakaruose toli gražu ne kiekvienas iš šimtų tūkstančių išvažiavusiųjų ją pasiekė, ir manau, kad maždaug pusė jų grįš.
Praėjus beveik dvidešimčiai nepriklausomybės metų, per kuriuos Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, daugelis lietuvių, jo žodžiais, vis dar noriai lieka valstiečių, „būrų“ tauta su buožėms būdingais bruožais.
Lietuva išgyveno beveik du nepriklausomybės dešimtmečius. Kaip, Jūsų akimis, per tą laiką pasikeitė visuomenė, palyginti su devintuoju dešimtmečiu?
Labai nemažai žmonių gerokai praturtėjo, pamatė pasaulio ir šiek tiek civilizavosi, o tai jau neblogai.
Šimtai tūkstančių jų šią būklę pasiekė ne Lietuvoje, ir tikėtina, kad nei jie, nei jų vaikai į Lietuvą nebegrįš. Ar šitai nenuskurdina Lietuvos ir materialiniu, ir intelektiniu atžvilgiu?
Nereikia perdėti. Mažiausiai dešimtys tūkstančių (turbūt net daugiau) šią būklę pasiekė ir Lietuvoje, o Vakaruose toli gražu ne kiekvienas iš šimtų tūkstančių išvažiavusiųjų ją pasiekė, ir manau, kad maždaug pusė jų grįš.
Esi tikrai sudinas cikagieti... ir dar apsiktas...ir mintys tavo sudo vertos
Debilas tu tikras, cikagieti
Jei esi senas ir konservatyvus,tai bent jau nekrikštyk visų tau nepatinkančių reiškinių kgb chuntos kūdikiais.Beje,JAV labai daug gerų death metall žanro grupių.
as siulyciau nuo tekstu analizes pereiti prie darbu analizes. palyginkit kiek metalistai zmoniu yra nuzude vedami 'destruktyviu tekstu' ir kiek kunigai nepilnameciu yra isprievartave prisidengdami dievo vardu. arba ka baznycia sake antrojo pasaulinio karo metais apie nacius... tylejo apsimyze visi ir drebejo su visais. morales autoriterai.... baikit juokus
Dar kartą psichinių ligonių ir dykaduonių irštva-bažnyčia parodė tikrą savo snukį.Matyt,pradėjo suprasti,kad bažnyčia žlunga,tai ir pigiais būdais bando susigrąžinti populiarumą.Beje,tamsuoliai kunigai,tikriausiai nėra girdėję krikščioniškojo death metall,gana populiaraus Vakaruose tarp tikinčiojo jaunimo.
Sunkiosios muzikos festivalis neįtiko dvasininkams