Man irgi įdomu, kas pasakytina apie de Palmos "Gyvatės akys". Nemačiau, nieko nežinau. Gal tie, kurie daug filmų pažiūrėję ir juos gerai atsimena, galėtų pasidalinti savo nuomonėmis?
O aš vakar pažiūrėjau pono Stepoko anksčiau rekomenduotą Serebrenikovo "Raginą". Išties įdomus režisierius tas Serebrenikovas. Tik kodėl, jei jo spektakliai sulaukia tokio Maskvos publikos pripažinimo, jis niekaip nepripažįstamas kino pasaulyje? Atsimenu, po filmo "Vaidinant auką" peržiūros Gordono laidoje kritikai prikaišiojo jo filmui teatrališkumą ar veiksmo trūkumą ir pan. Bet man jo pasakojimo ritmas ir vaizdų ribojimas kaip tik ir skatina daugiau pamąstyti, t.y. sukelia susidomėjimą. Taip ir filme "Raginas": labai įtaigiai pailiustruota idėja, kad praktiškai visi žmonės yra psichiatriniai ligoniai, tik tie žmonės, kurie turi savo vaiduotę, savo pasakojimą ir jo atsidavę laikosi, yra smerkiami ne tokių spalvingų aplinkinių, nes šie savo ribotumą laiko norma ir nori tai primesti visiems, o juk anas, vaizduotės pasaulis yra daug gražesnis. Įsijunkime į jų žaidimą, sakoma austrų psichiatro moksliname darbe, kurį vokiškai skiemeniuodamas skaito Raginas ir pats ryžtasi peržengti ribą, už kurios galima iki valiai mėgautis pilkame gyvenime draustais saldumynais...
Man patiko tas filmas, dėkoju ponui Stepokui, kad atkreipė dėmesį. Ir dar: jau dabar suprantu, kodėl Bortko pasikvietė Meistro vaidmeniui Galibiną - jau palatoje Nr.6 jis buvo Bulgakovo Meistras :)

Pažiūrėjau „Magdanos Lurdžą“, kuris gal artimesnis melodramai negu „Svetimi vaikai“. Piktas ir žiaurus pirklys, bejėgė našlė su vaikučiais sielvartingu Dievo Motinos veidu po juoda skara, tik nei perdėto jausmingumo, nei dorybės triumfo. Grūmoja ir verkia dangus, aprėpdamas ir jaučių kinkinį, ir sausą medį virš tarpeklio, ir stimpantį asiliuką, ir gerus, ir negerus žmones. Tamsaus liūdesio sklidinas taurus filmas.

Nekoliokite Ginos, nes būtų nuobodoka be jos. Įneša spalvų.
Stepokui: išbraukti iš pavadinimo "ne"- šiukštu! draudžiam, nepageidaujam, prašome palikt.
Ir ne tik palikt, bet būtų gerai netgi paryškint. Kategoriškas "ne" apie kai kuriuos filmus irgi yra informacija nemažiau įdomi ir reikalinga, negu kategoriškas "taip". Nebijokite ir nevenkite, ponas Stepokai, kategoriškumo. Aiški nuomonė visada įdomesnė. Informatyvesnė. Tada galima pasidžiaugt atradus arba pasiginčyt kai nuomonės nesutampa.
>>>
Šiai savaitei užsižymiu „Anapus jūros“. Mėgstu melodramas, mėgstu tokio stiliaus muzikėlę ir paveiksliukus, turėtų man tikti.
"Kietus vyrukus", aišku, irgi priimsiu domėn, tik įtariu, jog jie man jau bus matyti. Ir gal ne kartą.
Ir, aišku, reiks pamėgint tą "Lavonų degintoją". Su abejone. Nes juodai-baltas, o tai visada įtartina. Juodai baltas filmas man paprastai reiškia tik dvi kategoriškas galimybes: arba šedevras, arba žiauriai nyki nuobodybė. :)

ir gera, kad žmonės pimąsyk žiūrės "Apokalipsę" ar jaunąjį Scorsese.

Su jumis -- Alė

manau, kad savo bejėgiškumą sėkmingai įveiktume paleidę šiuos juodaodžius negrus lėkti velniop arba ant ešafoto, kad nukirstos jų galvos bumbsėtų Ginai į sterblę, gal ji taip mažumėlę atsipalaiduotų ir trumpam užmirštų savo akylaus stebėjimo metodiką, vadinkime ją KGB ar SS ar tiesiog tipišku savo pačios tuštybės produktu, ir leistų S.S., kaip kažkas disretiškai ir patarė, pailsėti -- jei ne nuo rašymo, tai bent nuo įstabiai gramatiškai taisyklingai pateikto maniakiško persekiojimo
LINKSMŲ ATOSTOGŲ, GINA !!!!!!!!!!!!

ar ko nors vertos Briano de Palmos "Gyvatės akys", be abejo, jau n kartų aprašytos, bet prakeikta sklerozė...

O aš, kiek žiūriu ,,Apokalipsę", neatsistebiu filmo sugestyvumu ir savo mylimo aktoriaus Brando genialumu. Man jis kaskart čia atrodo kitoks. Nors išduosiu paslaptį - vaidmuo pagal filmo metražą visai nedidelis. Bet Aktoriams nėra mažų vaidmenų.

Žmogai, negražu rodyt, kokie esat pasikaustę kino žinovai. Nevarykit man kompleksų. Kiekvienas galvoja tik apie save. Aš irgi. SS tekstai - gairės klaidžiame žalio sinefilo (mano) kelyje. Štai sekmadienį pirmą kartą pamatysiu „Šių dienų Apokalipsę“ (nemuškit). Koheleto nuo šiol nebevadinsiu hebrajiškai. Tik graikiškai. Tik Eklesiastas. Kad Gina piktintųsi. Vo.

O man pono Stepoko apžvalgos labai reikalingos. Kitą savaitę būčiau pražiopsojęs "Kietus vyrukus" ir turbūt gaišęs laiką "Kaubojų kraštui", nes mėgstu puošnią Stepheno Frearso "Pavojingų ryšių" melodramą. Viskas subjektyvu.

dar ko!? kaip as gyvensiu be televizoriaus! ne visi sedi darzuose ar guli prie juros.