ti ką - ašei pirms? mon patink Toms Hanksas, ir net laba!

Man malonu, kad buvo paminėtas mėgiamas senas Iljos Averbacho filmas ,,Svetimi laiškai". Visad pagalvoju apie jį, kai kyla pagunda pažvelgti dėl smalsumo į tai, kas tau nepriklauso. Iškart jį prisiminiau ir ne taip seniai, kai žinoma TV žurnalistė viešai demonstravo žinomai politikei atsiųsto siuntinio turinį... O dėl ,,Babelio" ar ,,21 gramo" - man abu šie Innaritu filmai sukrečiantys. Nepraleiskite ,,21 gramo" šią savaitę.

Nežinojau, kad Tjuringas buvo homoseksualus ir dar taip kentėjo. O juk padarė atradimą, savo poveikiu priskirtiną didžiausiems žmonijos atradimams...
Hanksas tame filme iš tiesų atliko kaip ir žygdarbį - daug žiūrovų (beje, taip ir nesutinku žmogaus, kuris pasakytų "man patinka Hanksas" :)) tiesiog prieš savo valią pasijuto mintyse palaiką už savo orumą kovojantį gėjų. O "Valandose" akcentas buvo priešingas, t.y. pasirenkamas Tjuringo "išėjimo iš ciklo" variantas. Kuriame filme daugiau emocijų?

manęs snobiškai netraukia daugelis garsių filmų (ne klasikos), tokių, kaip „Filadelfija“, kurią vakar žiūrėjau greičiau iš principo. Nemėgstu Tomo Hankso (visapusiškai) ir Antonio Banderaso (vizualiai), bet kai juodu šoka gėjų vakarėly, jauni, baltomis uniformomis, pasmerkti kaip pora, kai Banderasas-Alvaresas bučiuoja merdinčiam Hanksui-Beketui rankas, kai gydytojas pareiškia Alvaresui: „Jūs nesat giminaitis, galiu išprašyt“, kėsindamasis į paskutines bendras akimirkas... blaiviai spręsti, kiek čia meno, nebegaliu. Labai jau girdėti (trūksta tik nenorminės leksikos) piketuotojų šūkiai: „AIDS gydo homoseksualumą“, „Iškrypėliai neturi teisių“, „Buvo Adomas ir Ieva, o ne Adomas ir Stivas“. Šventas mariečių įsitikinimas, kad homoseksualumas – liga, trenkia ne XIX a.: „kompiuterio tėvas“ Alanas Turingas, priverstinai „gydomas“ moteriškaisiais hormonais, nusižudė 1954 m.

Kartais man tik filmo pabaigoje topteli: o juk geras. Taip buvo ir su „Nė vienu mažiau“, kai koloritingasis chuliganėlis, ką tik tarškėjęs televizininkams apie klestintį miestą, staiga prisipažino, kad visada prisimins turėjęs mieste duoneliauti... O mokytoja Vei už nežmonišką atkaklumą ir ryžtą tikrai nusipelnė, kad jos vardas mokinio būtų įamžintas – ne, ne memorialinėje, tik aptrupėjusios klasės lentoje, tik trumpam, užtat brangia spalvota kreida.

apie žvaigždutes aš pajuokavau. Aišku, kad jos kažkiek būna prasmingos nebent tose vietose, kur vertina bent krūvelė kritikų- palyginimui. O ir tada nieko doro. :)

Žvaigždutės -- ne išeitis, tuoj pakvips reklama, ir nieko iš to gero. Svarbiau suintriguoti, Stepokas tai ir bando -- kartais net "nuo atvirkščio", ironizuodamas.

Man irgi gražūs buvo Lapinskaitės filmai. Vienas Onutės „verkiau“ vertas... nežinau, koks sudaužytos širdies sunkumas. Ir liliputai – kaip jie pakelia savo gyvenimą, tokie mažučiai...

Peteris Weiras -- ne "kažkoks" australas. Vėliau jis jau Amerikoje kūrė tokius žinomus filmus, kaip "Mirusių poetų draugija" ar "Trumano šou", bet jo pradžia Australijoje -- visgi originalesnė, kad ir "Paskutinė banga" apie aborigenus ar net "Pavojingo gyvenimo metai" su jaunučiu, irgi ten karjerą dar tik pradedančiu Melu Gibsonu. O jau tas "Piknikas prie kybančios uolos" -- keistai pagaunantis ir taip, kad lyg magija kažkokia eitų iš ekrano. Tikiuos, ir jus pagaus -- ss

O man patiko praėjusio ketvirtadienio snobnakties "Panika". Paprastas, be ypatingų pretenzijų filmukas, o ir siužetas, atrodytų, nuvalkiotas (juk kiek nesuskaičiuojamai daug tų visokių "geriečių-kilerių" jau esam regėję..., visi jie tokie jaudinančiai dori ir simpatiški..., tik nepaaiškinamai keistoką amatą pasirinkę...), bet filmukas taip skoningai padarytas, aktoriai visi puikūs. Nesiruošiau jo žiūrėt (dabar matau, kad SS apie jį kažkokius neaiškius tris žodžius buvo paniurnėjęs, bet irgi nelabai artikuliuotai, tai ir neįsiminė...), bet net nepajutau, kaip užsikabinau. Ir net iki pat galo, iki pusės pirmos neužmigau, žinokit- retas atvejis Snobo nakčiai. :)

Nepatiko man šiandien ponios Vilnės pigus politikavimas: mūsų išrinktųjų seimūnų pravardžiavimui egzistuoja begalė kitų, daug tinkamesnių vietų. O šičion žmonės ateina pailsėt kultūringai, .... todėl prašome nevelti mūsų į visokias kvailas lib-dem-soc-konserv-ines rietenas :)

Aha- tai, sakote, "Babelį" darė tas pats tipas, kuris statė "21 gramą"? Galvoju dabar sau, stengiuos prisimint tuos "gramus" ir klausinėju savęs- o apie kurį iš tų 2 filmų sakyčiau, kad geresnis? Babelis šviežesnis, jo dar kažkiek daugiau atminty liko- o ir reklamuotas agresyviau, su oskariukais-auskariukais visokiais. O šiaip- nesiimu spėt, kurį iš jų mieliau dar norėsis prisimint dar po kokių 5 metų, kai jau abu bus vienodai pamiršti ir senstelėję...

Dar supratau, kad kategoriškai privalėsiu sekmadienio naktį įsirašyti kažkokio australo "Pikniką prie uolos". Kybančios ir neaiškios, bet labai legendinės... Ką gi, ačiū už AIŠKIĄ rekomendaciją, mėginsime.

Pasakiau "ačiū už aiškią", nes... -na, gal protingesniems geriau sekasi, bet man... hm... - pakankamai dažnai Stepokas apie kai kuriuos filmus taip mandrai susuka, kad man nelabai einasi suprast: giria, ar peikia, ar šaiposi. Gal, sakau, prašyt, kad žvaigždutes imtų dėliot: tam 5, anam- 3, ir pan. ....