Eidama 79 metus mirė garsi Latvijos teatro ir kino aktorė Vija Artmanė. Pastaraisiais metais ji sunkiai sirgo ir patyrė kelis insultus.
Spauda rašė, kad daugiau kaip 10 pastarųjų metų V.Artmanė gyveno labai skurdžiai, buvo vieniša. Iš jos buvo atimtas butas - jis atiduotas ankstesniojo savininko, kuris subyrėjus SSRS sugrįžo iš emigracijos, giminaičiams. Kurį laiką ji gyveno savo mylimame Janio Rainio dailės teatre tiesiog už scenos. Po to, likusi be darbo, persikėlė į sovietmečiu pastatytą sodo namelį.
Aktorė išgarsėjo septintajame dešimtmetyje, kai drauge su Jevgenijumi Matvejevu rusų režisieriaus Michailo Jeršovo 1963 metų filme „Savas kraujas“ suvaidino keltininkę Sonią. Po Onos vaidmens 1966 metų lietuvių režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ V.Artmanė tapo viena mėgstamiausių aktorių tuometėje Sovietų Sąjungoje. 1969 metais jai buvo suteiktas SSRS liaudies artistės vardas.
V.Artmanė, kurios tikrasis vardas yra Alyda Artmanė, gimė 1929 metų liepos 21 dieną nedideliame kaimelyje Tukumo rajone, valstiečių šeimoje. Vokiečių kilmės tėvas Franzas tragiškai žuvo būdamas 19 metų, likus 4 mėnesiams iki dukters gimimo. Jos motina lenkė, viena auginusi dukrą, gyveno iš sezoninių žemės ūkio darbų.
Po karo baigusi aktorinę studiją 1949 metais V.Artmanė pradėjo dirbti Latvijos valstybinio akademinio Janio Rainio dailės teatro trupėje ir dirbo ten iki 1998 metų, o 1999-aisiais perėjo į Rygos jaunimo teatrą. Vija ji pasivadino pasiūlius mokytojui, meniniais sumetimais. Kine V.Artmanė debiutavo 1956 metais, filme „Po audros“. Iš viso per savo karjerą ji filmavosi beveik 40 filmų. Vienas ryškiausių jos vaidmenų - Džulija Lambert latvių režisieriaus Janio Streičo 1978 metų filme „Teatras“, sukurtame to paties pavadinimo Somerseto Maughamo romano motyvais.
V.Artmanė buvo ištekėjusi už latvių aktoriaus Artūro Dimitero, pora susilaukė sūnaus ir dukters. 1986 metais mirus vyrui aktorė emociškai palūžo, vėliau patyrė insultą. Apie V.Artmanę sukurti 2 dokumentiniai filmai: „Pokalbis su karaliene“ ir „Įžeisti karalienę. Vija Artmanė“. 2003 metais Rygoje išleista jos atsiminimų knyga „Atsparūs žiemai. Mano gyvenimo akimirkos“.
