>atejusi

pagarba gydytojai-jos mintim,tik va klausymas;pasitarti su protingu gydytuju,o kur ji rast ???jei seimos gyd.ir slaugutes ziuri i tave ,>atejusi

rasytoja-jega!Jos knygas-as vadinu;stalo knygomis;nes visada turetu buti kazkur salia,netoliese,kad galetum bet kuriuo metu atsiversti ir pavartyti,paskaityti.kartais is juoko net asaros byra.patikekit...

jos knygos ,...jėga,,,..galima ir pasijuokti ir šio bei to pasimokyti,,,ačiū Filomenai ir PAGARBA

Keista, kad kalbant apie autore, niekas nepaminejo jos nuostabaus humoro jausmo, gal ir ne per daug subtilaus, bet labai gaivinancio ir tikrovisko. Esu viena jos straipsni su studentais nagrinejus, ir visiems patiko jos struktura, logiska ir aiski. Tiesa, kazkurioje knygoje buvo matyt, jog dideliu formu autore nesuvaldo-o gal redaktorius neatliko savo darbo?
O ispudingiausia yra tai, jog autore, regis, gyvena taip, kaip raso ir moko, nera asmenybes susidvejinimo.

Turiu gerbiamos F. Taunytės trys knygas, jas perskaičiau, aišku , jos taip nesiskaito, kaip koks romanas, tai tarsi dialogas su žmogum turinčių didelę gyvenimo patirtį ir savo tvirtą nuomonę. Man patinka Jos tiesmukiškumas ir nepataikavimas niekam. O ir patarimais galima pasinaudoti ,ypač šiais nekontroliuojamos reklamos laikais. O be to, man gerbiama Filomena primena šviesios atminties Lietuvos ,, raganą" E. Šimkūnaitę, kuriuos knygų taip pat turiu. Ir Jos abi man kažkaip asocijuojasi su mūsų klasike Julija Žemaite, kažkas tokio artimo paprastam Lietuvos žmogui.
Linkiu gerbiamai Filomenai ilgų gyvenimo metų, sveikatos ir parašyti dar ne vieną knygą. Už parašytas nuoširdus ačiū.

Nėra tose knygose nei primityvumo, nei šiurkščios leksikos (Išskyrus, žinoma, kai kurių veikėjų kalbą. Koks veikėjas, tokia ir kalba :)) Kas yra senoviškos pažiūros, kas yra naujoviškos, irgi reikėtų gerai pamąstyti. Daugelis dalykų, kurie šiandien vadinami žodžiu "naujoviški", buvo gi jau senovės Romoje.

Tiesiog jūs, rašantieji, buvote daugelį metų mokomi tam tikrų schemų: kaip reikia gyvent, kalbėt, samprotaut ir t. t. Niekam nerūpėjo, kad tos schemos gyvenime nepasitvirtina. Valdžia netgi dabar tebemano, kad ji jomis laikosi. Tuo tarpu Rašytoja jų nesilaiko.

Ir, svarbiausia, kad jos kūriniai kuriami jungiant gyvą jausmą ir mąstymą. Todėl ir skaitytojai jai atsiliepia tokiu pat gyvu jausmu. Tai imant, tai tik tokia raštija, bent jau grožinė, ir turi prasmę. Gal tiesa kai kam buvo sunku prie to prieiti. Gal išmoktos schemos trukdo aiškesnį suvokimą. Bet netgi tie žmonės pripažįsta, jog kažko tose knygose esama.

Ir skaitytojui nukrinta negyvos kaukės. Skaitytojas supranta, kaip tuščia panieka paprastiems žmonėms. Supranta, kad daugeliu atvejų tai tėra panieka sau pačiam. Tad galima sakyti, kažkas tose knygose yra ir gydančio. Kas ir nenuostabu. Juk autorė kaip ne kaip yra ir daktarė.

Taigi atlieka savo paregą.

Linkiu Rašytojai ilgų ir darbingų metų.

gana objektyvu, teisybe skant, net keista taip objektyvu. Zurnalizme taip nebuvo.

Daktarei pagarba, o visokiems pederastams jos kalbos - tai tiesus smūgis į pažiaunę!

Dėmesio! Komentatorius dimes yra žydas.