2008 m. lapkričio 15 d. prasidėjo elektroninio ir nestabilaus meno bienalė Article | 08, Stavangerio mieste, Norvegijoje.
Pristatyti meno projektai, performansai, kūrybinės dirbtuvės (workshops), konferencija tyrinėjo biologinio meno fenomeną šių dienų kontekste. Sudėtinis projektas atveria erdvę nukreiptą į evoliuciją, etiką, politiką, technologinę plėtrą ir moksliškai motyvuotų menų iliuzijas bei perspektyvas.
Nestabilus menas – dar neinstitucionalizuotas ir nestabilizuotas tradicinio suvokimo, produkavimo ir platinimo, menas, kuris kerta įvairių disciplinų ribas, kuris sukuria nerealius turinius ir nuorodas, menas kuris nėra įsitvirtinęs statiniame ir pastoviame būvyje.
Vienas įdomiausių šių dienų tarpdisciplininio meno projektų buvo parodytas bienalės atidarymo metu: Yann Marussich „Blue Remix“. Anksčiau aktyviai reiškęsis scenos menuose ir spektakliuose, Marussich perėjo į ramią išraiškos formą medijos menų srityje. Manifestuodamas ramybe biomedicinine intervencija menininkas įtraukia publiką į fizinį santykį su savąja būsena. Sėdintis nejudrioje pozoje stačiakampėje struktūroje menininkas kontroliuoja fiziologinę choriografiją mėlynojo metileno, kuris progresuojančiai sunkiasi iš kūno ertmių ir porų, naudojant thermo reguliaciją ir tiksliai apskaičiuotą laiką.
Nuo bienalės autoriaus Jens Hauser samprotavimų apie užterštumą, prasiskverbimą ir perfuziją mūsų medijuotoje ir technologizuotoje aplinkoje iki biotechnologijų naudojimo meninėje SymbioticA praktikoje apima platų tyrimų lauką, kuris nėra tik meno objektas. Susidūrimai su etiniais, socialiniais aspektais plečia ribas diskutuoti pasauliniu mastu ir globaliais klausimais. Žmogaus ir pasaulio tęsinių klausimai išliks visada atviri ir teiks nesibaigiančio peno ateities menininkams.
Eksponuojamas Zbigniew Oksiuta gyvas organizmas gali būti suprantamas iš vidaus, architektūriškai, nėra tik objektas ar pastato maketas. „Breeding the Future“ komunikuoja apie prisilietimą prie naujų architektūrinių ir gyvų formų, kurių nereikia konstruoti, kaip mes dabar įsivaizduojame architektūrą. Jau dabar yra galima sukurti biologinę ateitį kurioje energija, materija ir informacija yra biologiniai procesai ir struktūros, įrankiai, maistas ir gyvenamoji erdvė yra auginami kaip gyvi organizmai.
Olivier Goulet žmogaus tęsiniai pereina į drabužių dizainą ir yra eksponuojami bei parduodami vienoje Stavanger aprangos parduotuvėlių. Menininkas tyrinėdamas emocinę kūno erdvę dekuoduoja tapatybės principus. Naudojama sintetinė oda slepia ir mutuoja mūsų kūną.
Architektas Philippe Rahm audros apsuptame Norvegijos švyturyje įkuria ramų žiemos paplūdimį, kuriame trūksta tik persirengimo kabinų ir galimybės išsitiesti ar kitaip mėginti pajusti saulės atspindžio sniege malonumus, kurie yra transformuojami į fluorescensinę šviesą.
Tuo tarpu prancūzė Helen Evans iš Hehe dueto dirba su žmogaus sukuriamais debesimis bei vysto ekologinę temą pasiremdama komišku santykiu Niujorke atkreipti užterštumo problemai. Jos vairuojamas žaislinis automobilis tiesiog neduoda ramybės miesto transportui ir kelią sumaištį. Antrasis jos darbas susiduria su socialiniais aspektais, kai Norvegijoje negalima rūkyti, o „Smoking Lamp“ paprasčiausiai dingsta oro uostų tinkluose. Tačiau vaizdinė dokumentacija įtraukia lankytojus į interaktyvią komunikaciją apie reaguojančią į cigaretės dūmus lempą. Suomijoje jos vykdytas projektas įtraukia bendruomenę stebėti savo pačių mėginimus sumažinti užterštumą priduodant mažiau šiukšlių, ko pasekoje šiukšles perdirbančios įmonės kamino skleidžiami dūmai mažėja, mažindami ir jų kontūrus apibrėžiančio lazerio erdves.
Japoniškasis technologijų supratimas ir panaudojimas medijų menuose yra priešingas pasauliniam suvokimui. Dizaino ir kitų populiarių formų įtraukimas į meno procesus yra vidinis japoniškosios kultūros supratimas. Technologijų baimės nebuvimas nuo jų atsiradimo skatina Japonijos menininkus žiūrėti į jas kūrybiškai ir traktuoti kaip masinės priemonės panaudojimą, kai tuo tarpu europinė pozicija labiau orientuojasi į alternatyvius meno kūrybos principus. Taip pat masinės gamybos procesų ieškojimas meno kūriniams yra vienas iš japoniškųjų siekių.
Elektromagnetinės bangos įvairiais kampais supo Article | 08 projektą, tai ir Amanda Steggell interaktyvusis fontanas, ir Maia Urstad, Hilde Johnsen optinė-garsinė instaliacija, bei keletas kitų. Elektromagnetinės bangos kartu siejamos ir su užterštumu ir su kūrybiniu potencialu, nes tai yra pagrindinė medijų meno priemonė, kuri yra neatsiejama nuo kiekvieno mūsų – nervų sistema yra elektromagnetinė.
Apsilankymas biotechnologijomis grindžiamoje bienalėje kelia ne vieną globalų klausimą siejamą su menu, pasauliu, atradimais ir ateitimi. Visi iškelti klausimai yra aktualūs visam pasauliui, kartu ir Lietuvai. Bienalės programoje aktyviai dalyvavo Lietuvos medijos meno atstovas Vygandas Šimbelis, kurio kelionę parėmė Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Kvapas pasitinka ir išlydi kiekvieną atvykstantį ir išvykstantį iš Stavanger – Europos kultūros sostinės 2008, tai Sissel Tolaas kvapų instaliacija oro uoste, kuri suteikia galimybę pasaulį pajusti per kvapą ir mėginti nuspėti, kas tai yra. O pagrindinis šios instaliacijos kvapas – Norvegijos krona.
Vygandas Šimbelis
