Vilniaus paveikslų galerijoje rengiamas galerijoje rengiamas Dainoros Pociūtės knygos Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai pristatymas.
Lietuvos dailės muziejus praneša, kad spalio 8 d., trečiadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks kultūros ir literatūros istorikės, hum. m. daktarės, VU doc. Dainoros Pociūtės monografijos Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai aptarimas. Diskusijoje dalyvaus autorė, būrys žymių kultūros istorikų ir tyrėjų – dr. Darius Kuolys, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė, prof. habil dr. Arūnas Sverdiolas, pokalbį moderuos dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Renesanso ir baroko muziką atliks kamerinis ansamblis Reversio, solistai – Darius Klišys ir Mindaugas Radzevičius.
VU docentė, Lietuvių literatūros katedros vedėja Dainora Pociūtė – kultūros ir literatūros istorikė, reformacijos tyrinėtoja. Yra išleidusi monografiją XVI-XVII a. protestantų bažnytinės giesmės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Prūsų Lietuva, parengusi įvairių XVI-XVII a. šaltinių, išspausdinusi daug straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.
Nauja autorės monografija Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai skirta reformacijos Lietuvoje genezės ir ankstyviausiojo jos raidos etapo analizei. Knyga atveria naują Lietuvos kultūros istoriografijos temą – Italijos evangelizmo reikšmės Lietuvai faktorių. Monografijoje plačiai panaudojami italų ir lietuvių evangelikų ryšius įrodantys ir LDK renesanso religinę padėtį visiškai naujai nušviečiantys dokumentai, autorės atrasti įvairiuose Italijos, Belgijos ir kitų šalių archyvuose bei bibliotekose. Ypatingas dėmesys monografijoje skiriamas dviejų, autorės nuomone, pagrindinių Lietuvos reformacijos figūrų – Abraomo Kulviečio bei Mikalojaus Radvilos Juodojo religinės veiklos, tekstų bei idėjų aptarimui. Monografijoje analizuojama, kodėl Kulvietis buvo paskelbtas pirmuoju valstybės maištininku ir atskirtas nuo Bažnyčios ir kokia buvo pirmoji Lietuvos evangelikų Bažnyčia, sukurta ir vadovaujama kunigaikščio Radvilos Juodojo. Šių dviejų reformacijos veikėjų tekstai – Kulviečio Confessio fidei bei Radvilos laiškas popiežiaus nuncijui Aloisijui Lippomanui interpretuojami to meto Italijos ir Europos religinių idėjų kontekste. Išskirtinis šios monografijos bruožas – nepaprastai gyvas istorinis pasakojimas. Daugelio Lietuvos literatūros, kultūros ir Bažnyčios istorikų nuomone, D. Pociūtės monografija yra neabejotinai novatoriškas tyrimas, pagrįstas naujais istoriografiniais atradimais ir detaliai nušviečiantis Lietuvos reformacijos genezės vaizdą. Lietuvos religinė mintis šiame veikale ne tik pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje pristatoma kaip organiška Europos mąstymo vyksmo dalis, bet ir „išplėšiama“ iš Lenkijos religinio konteksto priklausomybės.
Monografiją išleido Versus aureus leidykla.
