Antradienį oficialiai baigėsi priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiaulių universitetas šiemet surinko kiek daugiau nei tūkstantį studentų. Laukiant rugsėjo pirmosios šventės skaičiuojami paskutiniai stojimų rezultatai, planuojami pokyčiai ir su viltimi žiūrima į ateitį. Šie metai visiems šalies universitetams nėra patys geriausi – ženkliai sumažėjo studijuoti norinčių abiturientų.
Leis išgyventi
Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje Šiaulių universiteto studijų prorektorius, priėmimo komisijos pirmininkas Juozas Pabrėža ir priėmimo komisijos atsakingoji sekretorė Lina Bivainienė pristatė preliminarius stojimų rezultatus. Šiaulių universitetą šiemet pasirinko tūkstantis šimtas trylika studentų. Beveik dviem šimtais mažiau nei pernai. Dar tikimasi, kad iki rugsėjo pavyks pritraukti studentų į neužimtas vietas, bet tai bus mažuma.
„Pavadinčiau šių metų rezultatus pakenčiamai vidutiniškais. Tai leidžia mums susiveržti diržus ir išgyventi bei planuoti ateitį. Regioninis universitetas yra svarbus, didžioji dalis studentų čia įstoja ne tik iš Šiaulių apskrities, bet ir Panevėžio, Telšių, Mažeikių ir kitų aplinkinių miestų. Šiaurės regione universitetas turi gyvuoti“, - kalbėjo J. Pabrėža.
Dešimtukas išlieka stabilus
Kaip ir kiekvienais metais, dešimt populiariausių ir paklausiausių bakalauro studijų programų liko tokios pačios, tik dvi naujos studijų programos šiemet pateko į sąrašą. J. Pabrėžos nuomone, tai lėmė tikslinės vietos – jeigu pernai jų buvo gauta tik penkios, šiemet skirta apie trisdešimt. Dešimtuko antrojoje vietoje dėl tikslinių vietų pirmą kartą atsidūrė Informatika, kuriai skirta daugiausia tikslinių vietų, į sąrašą pateko ir Viešojo administravimo studijų programa.
Šiais metais dėl tų pačių tikslinių vietų pavyko atgaivinti ir Lietuvių filologijos studijas, kurios pastaraisiais metais nebesutraukdavo studentų. Tikimasi, kad prie penkių tikslinių vietų šiai studijų programai Švietimo ir mokslo ministerija leis panaudoti keturias iš penkių likusių neužimtų tikslinių vietų, kurios buvo numatytos Fizikos studijų programai.
Būta ir praradimų
Šiais metais būta ir praradimų – Šiaulių universitetas ilgus metus garsėjo matematikais, tačiau šiemet ši studijų programa nesurinko studentų. Nė vieno studento neatsirado ir norinčio studijuoti fiziką. Neliko ir kai kurių kitų studijų programų, kaip kad socialinė antropologija. Nors pagal valstybės finansuojamas vietas tarp fakultetų pirmojoje vietoje yra Menų ir Technologijos fakultetai, bet jie daugiausiai studentų ir neteko – beveik trečdalio palyginti su praėjusiais metais.
„Bendrame kontekste, visoje šalyje mažėja stojančiųjų, valstybė „nupjovė“ dešimt procentų finansuojamų vietų. Tai laukinė krepšelių skirstymo politika. Svarstysime, ką daryti dėl kitų metų, šiemet siūlėme stoti į trisdešimt devynias studijų programas, mano nuomone, jų turėtų būti ne daugiau trisdešimties“, - teigė J. Pabrėža.
Iškreipta krepšelių skirstymo politika
Pasak prorektoriaus, dėl valstybės mokamų vietų skirstymo politikos susidaro iškreipta situacija. Kai kurios studijų programos sulaukia daug valstybės finansuojamų vietų, kai kitos, kurias renkasi daug studentų, valstybės finansavimo negauna visai. Viena tokių programų yra kineziterapija – jai neskirta nė vienos valstybės finansuojamos vietos, tačiau savo lėšomis norinčių studijuoti šią specialybę atsiranda nemažai. Pernai būta penkiasdešimties, šiemet jau yra keturiasdešimt.
„Vyriausybė neapgalvoja, dalis studentų ateina pabaigti studijuoti kineziterapiją iš kolegijos, nemažai studentų šią programą renkasi studijuoti savo lėšomis, nors nėra nė vienos valstybės finansuojamos vietos. Be to, ir kainos yra nenormalios. Kodėl konkrečią studijų programą pasirinkęs studentas turi mokėti didžiules sumas?“ - stebėjosi J. Pabrėža.
Užsibrėžė ateities tikslus
Universitetui teks įdėti daug pastangų – vidinių ir išorinių, kad išsilaikytų. J. Pabrėža įvardijo keletą krypčių ir tikslų, kurių turės siekti Šiaulių universitetas. Pirmiausia ryžtis padalinių restruktūrizacijai – fakultetų, katedrų, studijų programų jungimui, tai leistų sutaupyti lėšų. Pradžia jau yra padaryta – pagal Senato sprendimą neliks Gamtos mokslų fakulteto. Bus siūloma jungti kai kurias studijų programas, nes dabar kai kurios kartojasi, išskaidytos surenka mažiau studentų. Taip pat universiteto siekis yra tikslinės vietos. Šiemet jų gauta apie trisdešimt, bet J. Pabrėžos nuomone, jų turėtų būti pora šimtų. Kalbamasi su regiono darbdaviais, tikimasi ir supratimo iš ministerijos. „Nėra atliktos analizės, kokių specialistų reikia labiausiai“, - sakė prorektorius.
Naujovės universitete
Šiais metais startuos ir pirmoji tarptautinė jungtinė bakalauro studijų programa – Ekonomika ir darnus verslas, kuri organizuojama kartu su Vroclavo (Lenkija) universitetu. Porą metų šią programą studijuojantys studentai gaus studijų finansavimą iš projekto lėšų. Pusę studijų laiko vyks mainai – iš Šiaulių universiteto studentai vyks studijuoti į Vroclavą, o iš Vroclavo – į Šiaulius.
Kita naujovė universitete – pirmakursiams bus organizuojama informacinė savaitė. Renginiai vyks rugsėjo 2-6 dienomis. Pirmakursiai bus supažindinami su studijų valdymu, su galimybėmis studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje, taip pat sužinos, kur kreiptis dėl vienkartinių stipendijų, kokia parama suteikiama auginantiems vaikus ir pan. Dalis renginių bus skirta supažindinti studentus su neakademine studentų veikla, saviraiškos galimybėmis ir panašia veikla.
Stojančiųjų kartelė pakilo
Vertinant įstojusiųjų balus, pasak L. Bivainienės, kartelė natūraliai pakilo. Balų skaičius, reikalingas, kad studentas patektų bent į nefinansuojamą vietą siekia 12 balų. Kad studentas patektų į valstybės finansuojamą vietą, balų skaičius turėjo būti žymiai didesnis – 16 ir daugiau. Net ir su aukštais balais kai kurių studijų programų pirmakursiai negalėjo tikėtis valstybės finansuojamos vietos.
Populiariausios bakalauro studijų programos Šiaulių universitete yra kineziterapija, verslo administravimas, kūno kultūra, finansų valdymas, viešasis administravimas, informatika. Populiariausios magistro studijų programos – viešasis valdymas, finansų ir investicijų ekonomika, dailė, švietimo kokybės vadyba, edukologija, kūno kultūros ir sporto edukologija, karjeros edukologija.
Mindaugas LAURINAITIS
