Aišku, privalau paminėti, kad šiemet buvau labai gera mergaitė. Žinau, jog Tu turi žiūronus ir viską matai, bet bijau, kad netyčiom būsi ką praleidęs. Taigi aš nesimušiau, nemelavau, niekam negrasinau peiliu. Nevairavau išgėrus, be teisių ar veždama kontrabandą vogta mašina. Nė sykio neišpyliau pieno su medum, o atsakingai viską išgėriau. Sumažinau suvartojamų guminukų kiekį, nenumarinau nė vieno kaktuso, nedainavau ir tokiu būdu negąsdinau žmonių, pradėjau mokytis anglų kalbą, o ne zyziau, kad jos nemoku.
Aš net sąžiningai lankiau kūno kultūros pamokas. Nežinau, ar pastebėjai, kad kartais miegodavau iki 15 valandos, išmaudžiau sniege visus tuos, kurie nusipelnė ir tuos, kurie buvo nieko dėti, grasinau supakuoti sesę į dėžę ir išsiųsti į Antarktidą. Jei matei, tai aš labai atsiprašau, bet jei nepastebėjai, tai gali pamiršt, ką sakiau. Ten buvau ne aš.
Mano stebukladary, aš smarkiai noriu, kad šiemet man padovanotum pačias nuostabiausias Kalėdas! Kvepalų turiu, mp3 grotuvas, kurį po eglute padėjai pernai dar veikia (matai, moku saugot dovanas. O mama amžinai rėkia, kad aš nieko nevertinu...). Man užteks sniego ir dvasinės šilumos. Pastarosios labai reikia! Pavargau 16 metų būti viena, noriu žmogeliuko, kuris pakeistų mano gyvenimą ir sugebėtų sušildyti tą apledijusią mano dūšelę. Jei nesunku, prigriebk ir kelis mandarinus. Juos labai mėgstu!
2009 m. gruodis
Gerasis Kalėdų Seneli,
Prabėgo dar vieneri metai ir vėl į Tavo pašto dėžutę atkeliavo mano laiškelis. Draugai mane laiko kvaile, kad vis dar tikiu Tavimi ir aiškina, kad dovanas po eglute padeda mama. Bet kiek jie daug praranda...
Šiemet neįrodinėsiu, kokia aš buvau gera mergaitė, manau, pasikliausiu Tavo žiūronais. Šiais metais neprašysiu nieko, nes tas Kalėdinis stebuklas, kurį gavau pernai yra dovana visam gyvenimui. Aš tik noriu Tau padėkoti!
Žinai, netikėjau, kad būsi toks greitas. Kietas Senukas visgi tu esi! Aišku, nemaniau, kad pabudus Kalėdų rytą po eglute rasiu sėdintį žmogeliuką, kuris bus mano dvasios gelbėtojas, tačiau, kad jau Naujųjų Metų naktį Jis atsiras mano gyvenime taip pat nesitikėjau. Ačiū, kad pasodinai Jį prie interneto būtent tuo momentu, kai aš liūdėjau, jog sergu ir negaliu eiti pas draugus. Ačiū, kad leidai mums susipažinti, kalbėti apie dangų, užšalusį ežerą ir palėpes. Kaip gera, kai po pusantro mėnesio Jis atpuškėjo 200 kilometrų traukiniu, pilna kuprine mandarinų, ir aš supratau, kad nesapnuoju ir šalia manęs tikras žmogiukas, kuris šildo sielą. Ačiū, Kalėdų Seneli, kad šiandien paskambinus Jam papasakosiu apie šį laišką, o jau kitą savaitgalį, autobusu nudardėjus į Vilnių, švelniai Jį apkabinsiu.
Gero darbymečio ir saugok save nuo kiaulių gripo, nes pasauly yra daugybė žmonių, laukiančių Kalėdų stebuklo.
Linkėjimai nykštukams,
Agnė
