„Gerbiami keleiviai, nepamirškite laiku pasižymėti bilieto... kita stotelė... padėkite atsisėsti neįgaliems, tėvams su mažais vaikais ir vyresnio amžiaus keleiviams...“, – tai visiems žinomos, kai kuriuos iki gyvo kaulo įgrisusios frazės, kurias viešuoju transportu nuolat besinaudojantys žmonės girdi kasdien.
Tačiau ar pastebėjote, kad nors kiekvieną dieną važiuojate kitu autobusu, su kitais žmonėmis ir vairuojant kitam vairuotojui, viskas atrodo taip pat?
Dažnai važiuojant viešuoju transportu didėja tikimybė jame sutikti matytus veidus, tačiau net jei Jūs neatpažįstate nei vieno kartu važiuojančio keleivio, nereiškia, kad Jūs jo nepažįstate. Iš tiesų, beveik kiekvieną keleivį, vairuotoją ir net patį autobusą galėtume priskirti tam tikrai savo atstovų „rūšiai“.
Pradėkime nuo paties transporto. Lengviausia būtų išskirti trijų tipų autobusus bei troleibusus. Pirmasis – „senieji“.
Čia tie, kuriuose važiuodami dažnai patys sakome arba iš šalies išgirstame tokias frazes, kaip „jei lūš per pusę, laikykis priekio“, „lai dar važiuoja iki mano stotelės, o tada jau nors ir į savartyną“ bei „koks žvaigždėtas dangus matosi per tuos plyšius“.
Pirmojo tipo autobusuose patartina laikytis vadinamajame rate (autobuso centre), nes autobusui lūžus per pusę būsite tik per šuolį nuo jo priekinės dalies. O šio tipo troleibusuose patartina laikytis galo arba priekio, nes gale visada linksma, o priekyje, prie vairuotojo, saugu.
Antrojo tipo viešojo transporto maršrutuose mėlynai pažymėtos priemonės – lowrider‘iai. Tai tikrai ganėtinai patogūs autobusai bei troleibusai, kuriuose erdviau, daugiau patogių vietų stovintiems.
Šios transporto priemonės netgi turi funkciją pakelti arba nuleisti grindis, kad neįgaliesiems ir tėvams su vežimėliais būtų lengviau įlipti. Tiesa, dauguma vairuotojų šią funkciją keleiviams naudoja tik išskirtiniais atvejais. Vis dėlto, lyginant su pirmuoju tipu, lowrider‘iai yra viešieji limuzinai.
Ir trečiasis tipas (kol kas tik autobusams) – „sutraukos“ arba „gazobusai“. Būtent pirmoji pravardė geriausiai atitinka šiuos autobusus.
Atrodytų, kad po antrojo tipo turėtų būti dar įmantresnės mašinos, tačiau žvelgiant pro patogumo prizmę naujieji „BioGas“ autobusai nėra sutverti palengvinti keleivių dalią.
Vietos juose beveik nėra, autobuso gale tarsi pakyla, kuri tikrai nepadeda senyvo amžiaus žmonėms lengviau bristi per autobusą.
Išskirti reikėtų tiktai didesnes kėdes. Visgi stovintiems keleiviams šie autobusai pritaikyti mažiausiai. Tačiau jie, greičiausiai, puikiai tiktų mažiesiems miesteliams.
Mindaugas Šavėla
