Ar kada nors pagalvojote, kad jums 24 valandų paroje yra per mažai? Aš – taip! Gal žinote, kaip galima butų įsigyti keletą papildomų valandų? Tiek daug norų, planų ir kai pradedi veikti, įgyvendinti viską, ką suplanavai, supranti, jog nebeužtenka laiko, nieko nespėji.
Deja, laikas pats brangiausias ir vertingiausias dalykas, kurio neįmanoma niekur prasitęsti, nusipirkti... O kuo toliau, tuo greičiau jis bėga... Žinau, pasakytumėt, jog reikia planuoti laiką, darbus, tinkamai susistatyti prioritetus ir t.t. Bet ką daryti tada, kai iš savo savaites planų nieko negali ir net nenori išbraukti?
Tarkim, šiuo metu pagrindiniai dalykai, kurių neįmanoma išbraukti iš savaitės grafiko – paskaitos, darbas su modelių mokykla „Catwalk“ , veikla visuomeninėje organizacijoje „Rotaract“, ispanų kalbos kursai, bachata šokiai... O kur dar kelionės, papildomi darbeliai, projektai, laikas, kurį praleidi su šeimos nariais, draugais, galiausiai laikas skirtas sau? Kiek daug naujų dalykų norisi pradėti daryti!
Prisiminus praėjusios savaitės įvykius suvoki, kad yra darbų, kuriuos reikia būtinai padaryti. Kad ir kaip man patinka darbas su modelių mokykla „Catwalk“, kad ir kaip joje yra lankstus darbo grafikas, kartais šis darbas būna nelengvas ir atima daug laiko. Visą praėjusią savaitę ruošėmės madų šou parodai „Vaikų šalis“, kuri vyko savaitgalį. Reikėjo atrinkti 20 kolekcijų po 15-20 modelių. Su skirtingomis merginomis, viską sudėlioti, surepetuoti... Taigi, grįždavau vėlai vakarais, ir iki vėlyvos nakties ar net ankstaus ryto ruošdavausi atsiskaitymams universitete, ar bandydavau pabaigti darbus, kurių nespėjau padaryti...
Visada buvo sakoma, kad geriau aktyviai gyventi, nei mėgautis tinginio dalia. Sakome, jog mums trūksta laiko, nors kartais nieko neveikiame arba depresuojame dėl to, kad to laisvo laiko turime tikrai per akis. „Ką dabar veiki?“ – klausia draugė. „Nieko“ – kartais norėtųsi atsakyti, tačiau vos spėji sumurmėti į telefono ragelį, jog esi labai užsiėmusi ir paskambinsi vėliau.
Kartais taip norisi išvažiuoti toli toli į negyvenamą salą, kur jokiu rūpesčių, darbų, jokio telefono ir neperskaitytų elektroninių laiškų...Galbūt neveltui sakoma, jog laimingas žmogus laiko neskaičiuoja, bet tik ar ne atsiradus marioms laisvo laiko verkšlename, jog jaučiamės blogai? Kad esame nelaimingi? Tingėdami greitai užsicikliname ir pradėti naujus darbus tampa dar sunkiau. Stokojame valios, energijos, pozityvių minčių. Tačiau vos pradėjus mums atsiveria dar neregėtas nuotykių pasaulis! Ar vaikystėje teko matyti tokį žaislą-lėlę, kurią pastūmus ši siūbuodavo ir barškėdavo? Na, tokia panaši į rusišką matriošką? Jei gyvenime save nors šiek tiek pastumiame, taip pat nejučia įsisiūbuojame ir laisvo laiko vargiai vos užtenka miegui, tačiau... Nors reikėtų saugoti savo sveikatą, neturėti laiko – didžiausias džiaugsmas, nes jo neatsuksi atgal, nesulėtinsi jo tėkmės ir nepataupysi rytojui...
Prisimenu, kai buvau dar vaikas, laikas atrodė bėga taip lėtai. Metų tarpsnis nuo vieno gimtadienio iki kito, tai buvo lyg visa amžinybė...
Bet viskas keičiasi...kuo toliau tuo brangesnis laikas tampa... Vertinkite savo laiką, išnaudokite jį tinkamai ir jums bus nebaisios jokios rudeninės depresijos ir šalti lietuviški orai! Aplinkiniams tiesiog galėsite surėkti: „Ei! Nebespėju gyventi!“
Ernesta Elzbergaitė
Ernestos Elzbergaitės blogas: Halloween‘ą praleidau Londone.
