Paskutiniu metu vyras vis ilgiau užsibūdavo darbe, nė minties neturėjau, kad toli gražu tuos vakarus leidžia ne darbe. Ir vieną vakarą jam grįžus ant marškinių matau ryškiausią lūpdažio dėmę...
Tokius scenarijus buvau mačiusi tik filmuose ir iš jų net juokdavausi, nes juk realiame gyvenime taip nebūna! Pasirodo, dar ir kaip būna.
„Niekam nelinkėčiau tokio jausmo“
Taip norėjosi tikėti, kad ne taip viską supratau, bet paklausus, iš kur dėmė, prasidėjo melai, kuriais net kvailys nepatikėtų. Gal dar galėtum pagalvoti, tai įvyko kaip nors netyčia, bet puikiai žinau vieną – jis dirba vyriškame kolektyve, kur nėra nė vienos moters.
Širdis nusirito į kulnus, puoliau į ašaras – nežinau, kaip kitaip galima reaguoti į tokį mylimo žmogaus poelgį... Tiek metų praleista kartu, beveik dešimt metų santuokoje ir kaip šlapiu skuduru per veidą. Niekam nelinkėčiau tokio jausmo. Patikėkit manimi, kaip skauda.
Tada pasipylė atsiprašymai, žodžiai, kad suklydo ir tai daugiau nepasikartos, bet kaip pasitikėti tokiu žmogumi? Jei nuėjo į kairę vieną kartą, sunku tikėti, kad tai nepasikartos. Pati tiesiai šviesiai pasakiau, kad skiriamės, nes to atleisti niekada negalėsiu.
Širdį drasko nežmoniškai, bet suprantu, kad priėmiau geriausią sprendimą, kokį tik galėjau. Po tokio pažeminimo sprendimas likti kartu būtų tik kančia ir kasdien žiūrint į žmogų prisiminčiau tai, kad jis buvo neištikimas.
Tikrai niekam nelinkiu atsidurti mano vietoje, bet jei taip jau nutiks, nebijokit skirtis, kad ir kaip sunku, nežeminkite savęs dar labiau, nekentėkite, nes abejoju, kad neištikimybę įmanoma atleisti.
Mylėkit gyvenimą, džiaukitės juo be neištikimo vyro šalia, svarbiausia – mylėkit save. Savo kailiu patyriau, kad daug geriau vienai nei su žmogumi, kuris jūsų negerbia.
Autorius: skaitytoja Rasa
