Norėtumėte pavaikščioti po Mėnulį? Visai nebūtina skirsti kosminiu laivu, norint įgyvendinti šią svajonę, pakanka nusileisti Lansarotės saloje, kurioje plyti vulkanų laukai, lavos dykumos ir pilkšvos uolienos. Saloje, kurią kone ištisus metus kepina saulė, kurios ištroškusią žemę lietaus lašai pagirdo vos kartą kitą per metus, rašo tinklalapis kelioniumanija.lt.
Lansarotės sala, kurioje yra vis dar veikiančių ugnikalnių, priklauso Ispanijos Kanarų salynui, išsibarsčiusiam ties Maroko krantais. Nuo Afrikos ją skiria apie 120 km. Salos pakrantės linija sudaro apie 213 km, tačiau tik apie 10 km iš jų yra smėlėti paplūdimiai, likusi dalis yra uolėti krantai. Ši, ketvirtoji pagal dydį sala, yra gerokai ramesnė, palyginti su poilsiautojų pamėgtomis kitomis Kanarų salomis, Gran Kanarija ir Tenerife.
Lansarotės pavadinimas kildinamas nuo italų jūreivio Lanceloto iš Genujos, jūromis plaukiojusio XIV amžiuje. Tuo tarpu vietiniai gyventojai iki atvykstant ispanams šią salą vadindavo „Raudonaisiais kalnais“. Manoma, jog saloje žmonės gyvena jau daugiau nei 2 tūkstančius metų. Vietiniai gyventojai, berberų palikuonys, gyveno labai primityviai – nemokėjo gaminti metalinių įrankių, gyvendavo olose ir daugiausia versdavosi avininkyste.
„Ugnies kalnai“ ir Timanfaya nacionalinis parkas Lansarotės salos šiaurės vakarinėje dalyje plyti „Ugnies kalnai“ (Montanas del Fuego) – nyki, tačiau kartu ir ryškiaspalvė vieta, kurioje gyvybės, rodos, beveik nėra. Kadaise šioje teritorijoje plytėjo derlingi laukai. Tačiau per 1730-1736 m. ugnikalnio išsiveržimus lavai užliejus ketvirtadalį salos, po jos sluoksniu buvo palaidotos ir čia buvusios gyvenvietės, ir dirbamos žemės. Dabar „Ugnies kalnų“ teritorijoje įkurtas Timanfaya nacionalinis parkas, viliojantis pasižvalgyti po įspūdingą mėnulio paviršių primenantį kraštovaizdį: čia stūkso net 32 ugnikalnių kūgiai. Savo kelionę po parką pradėkite Yaizoje.
Nepaprasti La Geria vynuogynai
Lansarotės saloje auginami vynuogynai nė iš tolo neprimena mūsų akiai įprastų žaliuojančių kalvelių. Apkritai, saloje beveik neišvysite medžių, o vynuogėms auginti čia sukurtas kone atskiras mokslas. Vynmedžiai čia sodinami atskirose 4-5 m pločio duobėse, o siekiant augalus apsaugoti nuo kepinančios saulės ir vėjo, kiekviena tokia duobė puslankiu apsupama akmenine tvorele, Zocos. Tokiu būdu kaupiama drėgmė, taip reikalinga vynmedžiams nepalankaus klimato sąlygomis. Na, o jei prie viso to dar pridėtume pilkšvą akmenuotą vulkaninės kilmės dirvožemį, kuriame stypso simetriškai susodinti žali vynmedžiai – vaizdas išties nepakartojamas. Tokių vynuogynų galima išvysti La Geria regione centrinėje salos dalyje. Beje, reiktų dar paminėti, jog nepaisant kone ekstremalių augimo sąlygų, vynuogių derlius Lansarotėje yra vienas anksčiausių Europoje, jis pradedamas rinkti jau liepos pabaigoje.
Jameos del Agua lavos urvai
Lansarotės salos šiaurės rytuose galima aplankyti įspūdingus lavos urvus, kurie susidarė po ugnikalnio išsiveržimo. Šiuose urvuose įkurtas ištisas požeminis kompleksas su restoranu, naktiniu klubu ir netgi tropinių augalų sodu. Pakrantės lagūnoje galima išvysti retus baltuosius krabus.
Cueva de los Verdes urvai
Netoli Haria miestelio yra ir dar vienas lavos urvas, Cueva de los Verdes, arba „žaliasis“ urvas, kurio koridorių ilgis – apie 6 km. Šie urvai susiformavo prieš 3-5 tūkst. metų išsiveržus Corona ugnikalniui. Šie urvai driekiasi iki pat pakrantės, kur prasideda povandeninė jų dalis, vadinama Atlanto tuneliu.
Salos sostinė Aresifė
Aresifė (Arrecife) yra Lansarotės salos sostinė, kurioje išlikę du fortai. San Chosė pilyje įsikūręs šiuolaikinio meno muziejus, galima pasivaikščioti dailiomis alėjomis.
Senoji sostinė Tegisa
Tegisa (Tuguise) iki XIX a. vidurio buvo senoji Lansarotės sostinė, supama įspūdingų vynuogynų. Jaukus ir ramus miestelis garsėja sekmadienio turgumi.
Haria ir Mirador del Rio
Nubalinti namukai ir tradicinis šeštadieninis turgus vilioja lankytojus į Harią, kuri įsikūrusi palmių slėnyje. Netoliese yra Mirador del Rio apžvalgos aikštelė (479 m virš jūros lygio), iš kurios atsiveria puikus pakrantės vaizdas ir matosi La Graciosa bei kitos nedidelės salelės. Iš čia taip pat matosi Salinas del Rio, druskų laukai, kuriuose druska buvo išgaunama dar nuo romėnų laikų.
La Graciosa sala
Į šiaurę nuo Lansarotės salos plyti nedidelė La Graciosa sala, garsėjanti puikiais paplūdimiais. Į šią salą galima nuplaukti laiveliais iš Orzolos.
Kaktusų sodas
Jardin de Cactus – įdomi lankytina vieta Guatizoje, čia auga per 1000 kaktusų rūšių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Šis sodas buvo suprojektuotas žymaus salos architekto Cesar Manrique ir buvo vienas paskutiniųjų jo darbų.
