Šiandien moteris išgyvena vieną intensyviausių gydymo etapų, tačiau atvirai su naujienų portalu tv3.lt dalijasi ne tik fiziniais chemoterapijos išbandymais, bet ir vidine kova, kuri tampa ne mažiau sunki.
Pirmieji ligos požymiai
Diana pasakoja, kad jokių aiškių ligos požymių nejuto. Kaip ir įprastai, po menstruacijų ji pasitikrino krūtis ir netikėtai užčiuopė darinį. Iš pradžių moteris manė, kad tai gali būti užsikimšęs pieno latakas, nes nuo dukros maitinimo buvo praėję daugiau nei metai.
„Bet kažkaip nuojauta sakė, kad kažkas ne taip, todėl kitą dieną paskambinau šeimos gydytojai ir paprašiau siuntimų tyrimams“, – prisimena ji.
Nors, pasak pašnekovės, echoskopuotojas iš karto įtarė, kad darinys nėra nei cista, nei pieno latako pakitimas, galutinį atsakymą pateikė biopsija. Gydytojai iš karto moterį įspėjo, kad situacija rimta.
„Jis pasakė, kad čia tikrai ne latakas ir ne cista, nes darinio viršus buvo nelygus. Išrašė siuntimą biopsijai. Klinikose gydytojai mane apžiūrėję iš karto pasakė, kad tai navikas. Po biopsijos paaiškėjo, kad jis genetiškai labai agresyvus – apie 90 procentų agresyvumo“, – skaudžią realybę prisimena Diana.
Pasak moters, ji tik vėliau pradėjo domėtis savo šeimos ligų istorija ir suprato, kad panašių susirgimų vis dėlto būta.
„Buvau visiškai rami, nes galvojau, kad mūsų giminėje niekas krūties vėžiu nesirgo. Bet paskui pradėjau aiškintis ir sužinojau, kad prosenelė greičiausiai mirė būtent nuo šios ligos, tik tais laikais niekas tokių diagnozių nenustatydavo“, – pasakoja ji.
Gydymas – vienas stipriausių
Diagnozę Diana išgirdo šių metų gegužės 5 dieną. Pasak jos, tiksli ligos stadija nėra įvardyta, tačiau gydytojai sako, kad ji yra tarp antros ir trečios stadijos. Kadangi navikas jau buvo išplitęs į limfmazgius, operuoti iš karto nebuvo galima.
„Man paskirtas pats naujausias gydymas. Gaunu keturgubą chemoterapiją – stipresnės praktiškai nebėra. Vieni vaistai leidžiami į šlaunį, kiti lašinami į veną.
Kadangi navikas buvo išplitęs į limfmazgius, pirmiausia turiu pereiti šešis chemoterapijos kursus, o tik po jų bus sprendžiama dėl operacijos“, – atskleidžia moteris.
Pašnekovės teigimu, nustatytas genetinis polinkis į vėžį gali lemti sudėtingesnius sprendimus ateityje – gali prireikti ne tik pašalinti jau pažeistą krūtį, bet ir svarstyti apie abiejų krūtų šalinimą. Visgi ji pabrėžia, kad tai tik galimos gydymo kryptys, o galutinis sprendimas dar nėra priimtas ir bus derinamas su medikais.
„Taip pat su gydytojais dar diskutuosime dėl kitų prevencinių operacijų, nes mano nustatytas genas yra susijęs ne tik su krūties, bet ir su žarnyno vėžiu“, – priduria pašnekovė.
Vis dėlto gydymas jau duoda rezultatų – navikas akivaizdžiai mažėja. Moteris pasakoja, kad dar visai neseniai darinys buvo aiškiai juntamas ir sparčiai didėjo, tačiau jau po pirmos chemoterapijos jis ėmė ryškiai trauktis, o šiuo metu jo ji nebeužčiuopia.
Atskleidė, kaip šiuo metu jaučiasi
Nors gydymas fiziškai labai sunkus, Diana sako sąmoningai pasirinkusi kitokį požiūrį į ligą. Ji pasakoja, kad stengiasi nepasiduoti baimei ir net savo ligą vadina ne vėžiu, o „draugeliu“.
„Nenorėjau vartoti psichotropinių vaistų. Bandžiau susitaikyti su situacija ir priimti ją tokią, kokia yra. Žinoma, būna naktų, kai pabundu apimta panikos, bet tada pasakau sau: „Man viskas bus gerai“, ir vėl bandau užmigti“, – dalijasi ji.
Prieš aštuonerius metus moteris pati vykdė projektą su krūties vėžiu sergančiomis moterimis, todėl šiandien jaučia savotišką gyvenimo ironiją: „Tada mano tikslas buvo šviesti žmones, o dabar pati atsidūriau jų vietoje. Todėl dar labiau noriu kalbėti apie šią ligą.“
Moteris neslepia ir to, kad viešumoje vaikšto be peruko – dėl gydymo praradusi plaukus ji sąmoningai renkasi to neslėpti ir sako, kad dėl to nejaučia jokio komplekso, nors pripažįsta, kad žmonių žvilgsnių vis dar sulaukia daug.
Pasak Dianos, didžiausias išbandymas yra ne pati diagnozė, o kasdienis gydymas. Ji neslepia, kad po kiekvienos chemoterapijos laukia ilgos dienos, kai organizmas sunkiai pakelia vaistų poveikį.
„Maždaug dešimt dienų po chemoterapijos jaučiuosi labai blogai. Prasideda pykinimas, stiprus viduriavimas, spazmai, skausmai. Kartais organizmas taip dehidratuoja, kad vien elektrolitų nebeužtenka – reikia lašelinių“, – atskleidžia pašnekovė.
Ji prisimena ir vieną sunkiausių momentų gydymo metu: „Buvo periodas, kai reikėjo leistis vaistus į pilvą. Skausmas buvo toks stiprus, kad stovėjau ir verkiau. Atrodė, lyg nuo dubens iki kelių viskas būtų pjaustoma iš vidaus.
Negalėjau nei sėdėti, nei gulėti. Paskambinau draugei, verkiau, bet vietoj to, kad atsigulčiau, išėjome pasivaikščioti. Einant po truputį pasidarė lengviau.“
Nepaisydama savijautos, moteris stengiasi kuo daugiau judėti. Baigdama pokalbį Diana kreipiasi į visas moteris.
„Svarbiausia – tikrinkitės. Net jeigu dar nepatenkate į prevencines programas, bent kartą per metus pasidarykite krūtų ir pilvo organų echoskopiją.
O toms, kurios dabar serga, noriu pasakyti – neužsidarykite. Judėkite tiek, kiek leidžia jėgos. Darykite tai, kas jums patinka. Ir nepamirškite mylėti savęs. Visa tai yra laikina“, – siunčia patarimą ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
