Velykoms iš anksto besiruošianti etnologė Marija Liugienė sako negalinti nė įsivaizduoti, kokios Velykos būtų be kiaušinių.
„Visa pradžia. Ir iš viso tas kiaušinis stebuklas – iš negyvo daikto atsiranda gyvas viščiukas, kuris gali cypsėti, vaikščioti ir galų gale vėl kiaušinį sudėti. Tai tas kiaušinis buvo ypatingoj pagarboj. Ir buvo tikima, kad kiaušinis ir sugeria visas blogas energijas, gali nužiūrėjimą pagydyt“, - sako eynologė M. Liugienė.
Lietuviams kiaušinis, pasak etnologės, jau nuo seno ypač svarbus, mat mūsų protėviai kiaušinius pradėjo marginti kur kas anksčiau nei tapo krikščionimis.
Tačiau gyvūnų teisių gynėjai sako, kad tokios mūsų tradicijos atgyvena, ir ragina jas keisti - šias Velykas sutikti be kiaušinių. Gyvūnų teisių gynėjai piktinasi, esą vištos dabar vienos žiauriausiai išnaudojamų gyvūnų.
„Virš 95 proc. kiaušinių parduodamų užauginta narvuose. Tai reiškia, kad vištos yra sugrūstos, vienai vištai tenka na apie A4 formato lapo dydžio plotas bendrame narve, kur jos ten kapoja viena kitą, labai dažnai nuo išsekimo miršta, dažniausiai laikomos išsidėjusiomis, kai joms būna pusantrų metų ar net mažiau, kai kur nors pas močiutę kaime, jeigu atsimenat iš vaikystės, tai vištos gali net 15 metų gyvent sau laimingai“, - savo tiesą įrodinėja gyvūnų teisių gynėja iš „Tuščių narvų“ Gabija Enciūtė.
Du dešimtmečius vištas auginantis ūkininkas netiki, kad lietuviai ims ir nustos valgyti kiaušinius, ypač per Velykas, tačiau sutinka, kad dažnai tiesiog perlenkiama lazda, kai primargina, pavyzdžiui, kibirą kiaušinių. Ūkininkas nerimtais laiko ir gąsdinimus, esą kiaušiniai - nesveika.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
