Apie tai, kokių veiksmų gali imtis gyventojai tokioje situacijoje, kokie reikalavimai taikomi seniems lauko tualetams ir kada galima prašyti juos perkelti, naujienų portalui tv3.lt pasakoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Naujo lauko tualeto įrengti nedraudžiama
Teisininkė pabrėžia, kad lauko tualetai Lietuvoje nėra uždrausti, tačiau turi atitikti nustatytus reikalavimus. Svarbu ne tik tai, ar statinys įrengtas teisėtai, bet ir tai, kad nuotekos nepatektų į aplinką.
Pasak jos, lauko tualetai priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams, todėl jiems gali būti taikomi vietos, atstumų, kaimyno sutikimo ir tam tikrais atvejais statybą leidžiančio dokumento reikalavimai. R. Joskaudienė pabrėžia, kad lauko tualetas negali būti įrengtas kaip paprasta nesandari duobė, kurioje fekalijos patenka tiesiai į gruntą.
„Aplinkos apsaugos požiūriu svarbiausia, kad talpa būtų sandari, o sukauptas turinys būtų išsiurbiamas ir teisėtai perduodamas nuotekų tvarkytojui. Nuotekos iš kaupimo rezervuaro negali patekti į aplinką“, – teigia ji.
Anot teisininkės, naujai įrengiamas nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti gamyklinis, uždaras ir hermetiškas. Savadarbės, iš plytų ar kitų tam nepritaikytų medžiagų sumūrytos ir nesandarios duobės šiandien nelaikomos tinkamu sprendiniu.
Tačiau gyventojams neretai kyla klausimų ne tik dėl tokių įrenginių techninių reikalavimų, bet ir dėl to, kokiu atstumu nuo kaimyninio sklypo jie gali būti įrengiami.
„Nėra vienos absoliučios taisyklės, kad kiekvienas lauko tualetas visais atvejais privalo stovėti būtent 1,5 ar 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos“, – sako R. Joskaudienė.
Ji paaiškina, kad statant arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, reikalingas besiribojančio sklypo savininko rašytinis sutikimas. Taip pat svarbu įvertinti ir kitus sanitarinius atstumus – pavyzdžiui, tarp lauko tualeto ar nuotekų kaupimo rezervuaro ir šachtinio šulinio turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 15 metrų atstumas.
Senas lauko tualetas nebūtinai yra neteisėtas?
Dalis gyventojų turi dešimtmečius stovinčius lauko tualetus ir mano, kad dėl jų amžiaus jokie reikalavimai nebegalioja. Tačiau teisininkė pabrėžia – svarbu atskirti statinio pastatymo teisėtumą ir dabartinį jo naudojimą.
„Statinio statybos teisėtumas paprastai vertinamas pagal tuos teisės aktus, kurie galiojo faktinio statybos darbų atlikimo metu. Todėl teisėtai prieš kelis dešimtmečius pastatytas lauko tualetas netampa automatiškai neteisėtas vien dėl to, kad vėliau pasikeitė atstumų, dokumentų ar statinių klasifikavimo taisyklės“, – aiškina R. Joskaudienė.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, vien pasakymas, kad „tualetas čia stovi nuo senų laikų“, savaime neįrodo jo teisėtumo. Ji priduria, kad ginčo atveju gali tekti nustatyti faktinį statybos laiką ir tuo metu galiojusius reikalavimus.
„Senas statinys neturi bendros išimties iš šiandien galiojančių aplinkosaugos ir eksploatavimo reikalavimų. Jo talpa ir dabar turi būti sandari, nuotekos negali patekti į gruntą ar vandenį, o turinys turi būti tinkamai išsiurbiamas ir perduodamas nuotekų tvarkytojui“, – pabrėžia teisininkė.
Ji priduria, kad net ir teisėtai pastatytas statinys gali pažeisti kaimyno teises, jei dėl jo naudojimo atsiranda nuolatinis kvapas, nuotėkis ar kitas neleistinas poveikis.
Ką daryti, jei kaimyno lauko tualetas kelia problemų?
Pasak R. Joskaudienės, jeigu kaimyno lauko tualetas kelia papildomų problemų, pirmiausia reikėtų surinkti kuo daugiau objektyvių įrodymų – užfiksuoti atstumus iki sklypo ribos, padaryti nuotraukas, vaizdo įrašus, pažymėti laiką, kada jaučiamas stipriausias kvapas.
„Vien kvapas dar nėra laboratorinis grunto ar vandens taršos įrodymas, tačiau intensyvus ir nuolatinis kvapas gali būti požymis, kad talpa perpildyta, neuždaryta ar nesandari“, – sako ji.
Prieš kreipiantis į institucijas, teisininkė rekomenduoja pirmiausia pabandyti problemą išspręsti taikiai – kaimynui pateikti rašytinį reikalavimą patikrinti talpos sandarumą, pašalinti nuotėkį ar kitus trūkumus.
Pasak jos, jeigu susitarti nepavyksta, dėl statybos teisėtumo ar atstumų galima kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o dėl galimos aplinkos taršos – į Aplinkos apsaugos departamentą.
„Tokiam ginčui itin tinkama ir mediacija, nes techninis sprendimas – sandarinimas, ventiliacijos pakeitimas, rezervuaro įrengimas ar statinio perkėlimas – neretai yra greitesnis ir racionalesnis negu ilgas teisminis procesas“, – teigia R. Joskaudienė.
Jeigu problema neišsprendžiama, kaimynas savo teises gali ginti ir teisme. Teisininkė pažymi, kad vien tai, jog statinys senas ar pastatytas su tam tikrais leidimais, neatleidžia savininko nuo pareigos užtikrinti, kad jis nekeltų žalos aplinkiniams.
Atskleidė, kada gresia baudos
Teisininkė R. Joskaudienė aiškina, kad vien dėl to, kad tualetas pastatytas per arti kito sklypo ribos, automatinės baudos nėra.
„Pirmiausia Statybos inspekcija turi nustatyti pažeidimą ir nurodyti jį pašalinti – statinį perkelti, pertvarkyti arba nugriauti“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, neįvykdžius privalomojo nurodymo, teismas gali skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną, o priverstinio griovimo išlaidas išieškoti iš savininko.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
