Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visus – visuomenę, sveikatos sektorių, veterinarus, ūkininkus, aplinkosaugininkus ir politikus – imtis bendrų veiksmų antimikrobiniam atsparumui stabdyti ir atkreipia dėmesį, kad tai turi neigiamos įtakos ne tik mūsų sveikatai, tačiau ir pasaulinei maisto gamybos ir vartojimo grandinei, aplinkai bei ekonomikai, rašoma pranešime spaudai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kuo rizikuojame, jeigu antibiotikus vartojame neatsakingai bei kaip galime prisidėti prie jų efektyvumo išsaugojimo.
Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Didelis antibiotikų, ypač plataus spektro antibiotikų pasirinkimas, jų prieinamumas ir augantis vartojimas skatina atsparių mikroorganizmų atsiradimą. Bakterijų atsparumas antibiotikams išsivysto tuomet, kai konkretūs antibiotikai nebeatlieka savo funkcijos – t. y. nenaikina bakterijų bei nebestabdo jų augimo. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kiekvienais metais Europoje (ES / EEE šalyse) dėl antimikrobiniams vaistams atsparių infekcijų miršta daugiau nei 35 000 žmonių.
Antibiotikai gydo tik bakterines infekcijas
Šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas gripu, COVID-19, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurios lemia ir didesnį antibiotikų suvartojimą. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad:
- antibiotikai yra veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas, jie neveikia infekcijų, kurias sukelia virusai, pavyzdžiui gripo;
- nepatariama užsiimti savigyda, vartoti reikia tik gydytojo skirtus antibiotikus ir griežtai laikantis jo nurodymų;
- netgi pasijutus geriau, negalima nutraukti antibiotikų vartojimo;
- negalima vartoti antibiotikų likučių – vaistų, likusių po ankstesnio gydymo bei dalintis su kitais.
Kaip dar galima mažinti antimikrobinį atsparumą?
Vienas iš būdų mažinti antimikrobinių vaistų vartojimą – saugotis užkrečiamųjų ligų. Rekomenduojama laikytis asmens higienos – dažnai ir tinkamai plauti rankas, vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis.
Efektyviausia apsauga nuo šių ligų – skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų, o suaugusieji, pagal Lietuvos suaugusių asmenų skiepijimo planą, turi galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo 10 užkrečiamųjų ligų.
