Būrio vadas Edvardas Tranas (1910-1945)
Edvardas Tranas gimė 1910 lapkričio 19 Užubalių kaime, augo 11-os vaikų šeimoje: 5 seserys ir 5 broliai. Trano tėvas Justinas turėjo mažai žemės, šeima buvo neturtinga, Edvardas anksti įsidarbino samdiniu stambaus ūkininko Dičiaus ūkyje ir būdamas 27-erių vedė ketveriais metais jaunesnę Antaniną Dičiūtę. Vestuvių proga Antaninos dėdė jauniesiems padovanojo malūną, tad Tranas tapo malūnininku, o po metų Tranams gimė duktė Nijolė-Angelė.
Pirmąją sovietų okupaciją Edvardas sutiko karingai, dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, kartu su bendražygiais išlaisvindamas Jūžintus nuo komunistų. Neigiamai Edvardas vertino ir vokiečių okupaciją, kurios metu rinko žinias apie vokiečių kariuomenę bei kolaboruojančius su naciais.
1944-ais sugrįžus sovietams, po kelių mėnesių pasitraukė į ginkluotą pogrindį, kur subūręs savo būrį kartu su Don Kichoto būriu iš Zarasų rajono, vadovaujamu Motiejaus Paškonio, bei Antano Baukio būriu 1944 lapkričio 7 d. bandė išlaisvinti Jūžintus nuo komunistų.
Lapkričio 25 d. Kamajų šile Edvardas Tranas, kaip Jūžintų partizanų atstovas, dalyvavo pasitarime dėl Rokiškio partizanų vienijimosi.
Trano būrys platino du pogrindinius laikraščius „Partizanas“ ir „Nepriklausomybės keliu“, atsišaukimus, raginančius gyventojus priešintis raudoniems okupantams, taip pat buvo aktyvus kovose, 1944-1945 m. ne kartą bandydamas išlaisvinti Jūžintus bei kitus Rokiškio miestelius.
1945 rugpjūčio 23 d. apie 6 val. ryte į pagalbą atsiųstas Rygos NKVD pasienio pulkas apsupo Trano bunkerį Dauliūnų miške, tačiau paslapčia jo užimti nepavyko – prasidėjo mūšis. NKVD-istų duomenimis, mūšis truko apie 8 val., vietinių liudijimu, „įpusėjus dienai pasigirdo duslus sprogimo garsas ir šūviai nutilo“.
NKVD-istai ataskaitose gyrėsi, kad sunaikino „būrio vadą, šaulį Traną ir dar tris“ (tarp kurių buvo ir Trano žmonos brolis Vytautas Dičius), paėmė kulkosvaidį, automatą, 5 šautuvus, du pistoletus, 7 granatas.
Antropologiniais tyrimais nustatyta, kad Tranas buvo sužeistas į koją (šeivikaulį) ir į galvą (pakaušį), taip pat patyrė stiprų smūgį – matyt, bunkeryje sprogus granatai.
Tą pačią dieną okupantai suvarė jūžintiškius prie bažnyčios, kur grasino, kad visų partizanų rėmėjų laukia toks pat likimas. Edvardo žmona Antanina Dičiūtė-Tranienė po vyro žūties metus slapstėsi, bet buvo suimta Kaune ir kaip partizanų ryšininkė 8 metams įkalinta lageryje Kemerovo srityje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
