Tą 2018-ųjų lapkričio rytą niekas nežadėjo nelaimės. Ramiai su žmona kavą gėręs Gintaras nė neįtarė, kad netrukus jo gyvenimas apsivers aukštyn kojomis.
Šiandien, praėjus beveik aštuoneriems metams, vyras vis dar gyvena su insulto paliktomis pasekmėmis, tačiau turi svajonę, kurios paleisti neketina, taip pat padeda likimo draugams atsitiesti po sunkios ligos.
Insultas 56-erių vyrą ištiko staiga
Tą dieną, kai ištiko insultas – 2018 metų lapkričio 15-ąją – Gintaras puikiai įsimena, nes tai – jo dukros gimimo diena. Rytas prasidėjo taip, kaip visi kiti, jiedu su žmona ramiai gėrė kavą nė neįtardami, kas laukia.
„Ryte, kaip visą laiką, atsikėlėme su žmona, aš nuėjau, padariau kavos. Mes vieną kavą išgėrėm, žmona nuėjo dar vienos kavos padaryti“, – to ryto įvykius prisimena G. Kazakauskas.
Būtent tuo momentu, kai žmona išėjo daryti kavos, vyras pajautė vis stipriau apimantį silpnumą ir prisimena tik vieną dalyką prieš ištinkant insultui – jausmą, kad tuoj nualps:
„Supratau, kad aš alpstu, ir nugriuvau. Gerai, kad kartu buvo žmona, ji iš karto iškvietė greitąją ir ji atvažiavo labai greitai.“
Per trumpą laiką atskubėjusi greitoji vyrą išgabeno į klinikas, kur jau lauke laukė gydytojų komanda – Gintaras skubiai vežtas į operacinę ir operuotas dėl galvoje trūkusios kraujagyslės.
„Jūsų laimei, namuose buvo žmona. Dar 15 minučių ir jūsų jau nebebūtų buvę“, – tokius iš gydytojų vėliau išgirstus žodžius iki šiandien prisimena Gintaras.
„Dabar netgi išoriškai matosi ta siūlė galvoje, kur mane susiuvo gydytojai“, – pridūrė pašnekovas.
Po insulto daug ko mokėsi iš naujo
Po sėkmingos operacijos perkeltas į reabilitacijos skyrių Gintaras pasakoja atsipeikėjęs tik maždaug po savaitės. Gydytojai pasakojo, kad tą laiką jis buvo itin agresyvus ir neramus, todėl turėjo jį pririšti.
Vyras pripažįsta, kad tai girdėdamas jautėsi itin nepatogiai, atsiprašinėjo personalo, tačiau tokia tuo metu buvo situacija, kurios pakeisti negali.
Vėliau sekusi daugiau nei du mėnesius trukusi reabilitacija skyriuje davė vaisius – nors po insulto teko iš naujo mokytis atlikti dalį kasdienių veiksmų, o kiekviena nedidelė pažanga reikalavo daug kantrybės ir darbo, jam buvo pavykę pasiekti tai, kad galėjo vaikščioti be lazdos.
„Bet atsitiko tokia problema, kad namuose, eidamas iš vieno kambario į kitą, ant posūkio aš labai stipriai nikstelėjau nesveikąją koją ir ją įdėjo į langetę.
Įtvare koja buvo beveik metus ir po to aš jau be lazdos vaikščioti negalėjau, reikalai stipriai pablogėjo“, – atvirauja pašnekovas.
Insultas paveikė dešiniąją kūno pusę, iki šiandien dešinė ranka neveiksni. Kaip priklauso, kasmet Gintaras vyksta į sanatoriją reabilitacijai, kad toliau stiprėtų.
Paklaustas, kaip jaučiasi dabar, po insulto praėjus beveik aštuoneriems metams, vyras neslepia, kad būna įvairių dienų:
„Priklauso nuo dienos. Būna dienos, kai truputėlį geriau, būna dienos, kai labai blogai. Esu visiškai priklausomas dabar nuo stiprių vaistų nuo skausmo. <...>
Be šitų vaistų negaliu gyventi tiesiog. Jeigu aš jų neišgeriu, man būna labai bloga diena, man visą kūną mano tampo, tąso tiesiog.“
Asmeninė patirtis paskatino padėti kitiems
Iki insulto vyras turėjo didelę aistrą gyvenime, kurią kuriam laikui iš jo gyvenimas buvo atėmęs – buravimą. Nors šiandien vėl buriuoti jam dar sudėtinga, tačiau svajonės vėl tai daryti jis atsisakyti neketina.
„Labai noriu, labai sunkiai sekasi, bet bandau, nes aš iki insulto buvau prisiekęs buriuotojas. Kiekvienas mano ruduo po kelis mėnesius praeidavo Egėjo jūroje Graikijoje, ten tarp salų buriuodavome ir buvo labai smagu“, – šypteldamas ištaria Gintaras.
Be to, ši asmeninė patirtis jį paskatino imtis ir dar vienos veiklos. Patyręs, su kokiomis problemomis žmonės susiduria po insulto, jis pasigedo fondų ar organizacijų, kurios finansiškai remtų būtent asmenis po insulto.
Būtent todėl gimė idėja padėti kitiems – atsirado labdaros ir paramos fondas „Atbėk“, kurį G. Kazakauskas, padedamas žmonos ir pažįstamų žmonių, įkūrė tam, kad galėtų padėti kitiems.
„Bendradarbiauju su kineziterapeutais keliais ir jie rekomenduoja žmones po insulto, kuriems reikalinga reabilitacija. Tada darome sutartį, fondas remia, o kineziterapeutai dirba su jais“, – apie fondo veiklą pasakojo jo įkūrėjas.
Pats patyręs, ką reiškia insultas ir jo sukelti padariniai, Gintaras sako norintis žmonėms palinkėti tik vieno – nenustumti sveikatos į antrą planą ir skirti tinkamą dėmesį savo savijautai.
„Palinkėčiau labai kreipti dėmesį į savo savijautą, nes insultas iš dangaus neatsiranda, tas dalykas pasidaro dėl to, kad pakyla labai stipriai spaudimas žmogaus.
Kai pakyla spaudimas, labai svaigsta galva. Kartais būdavo, kad eidavau mieste, pakildavo spaudimas ir net mirguliuodavo akyse, atrodo, kad nugriūsi.
Reikia labai kreipti dėmesį į savo savijautą ir daugiau skaityti. Pablogėja savijauta – internetas yra, pasiskaitykit, kokia gali būti to priežastis“, – žinutę siuntė pašnekovas.
Baigdamas pokalbį vyras pažymėjo, kad nors ne vienas vis numoja ranka į pasikartojančią prastą savijautą, tam būtina skirti dėmesio, nes insultas gali ištikti ir jaunus, ir vyresnius žmones.
Norintys prisidėti prie labdaros ir paramos fondo veiklos, gali padaryti tai žemiau nurodytais rekvizitais:
Paramos gavėjo kodas (įmonės kodas) 305628040
Auką reabilitacijai galite pervesti į:
https://contribee.com/labdaros-ir-paramos-fondas-atbek
Labdaros ir paramos fondo „Atbėk“ sąskaitą:
LT25 7300 0101 6481 8999
PayPal – atbek.eu@gmail
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
