Sodininkas Arūnas atskleidė aukso vertės rudeninio genėjimo patarimus: pravers ne kartą

minčių daug straipsnyje.Tėtis irgi miestelio obelis genėdavo.Labai reikalingas darbas,padedantis išsaugoti senąsias obelis,sodus.O tai Lietuvos sodų genetinis fondas,įvairovė,kuo kažin ar kas Lietuvoje rūpinasi.Kaip tuo rūpinamsi Amerikoje,galima tik pavydėti.Ten kiekviena gėlytė suregistruota,nes tai paveldas,-iš to išsirutulioja tai,kas geriausia,-pažanga.

Ir Jurbarke žmonės dejuoja,jog nėra kam sodų genėti...

Taip aiškiai ir nepasakė,kada tą seną sodą atgaivino- pavasarį, vasarą, rudenį ? Kada galima pjauti storą obels šaką-atsakymo nėra. Kuo tepti pjūvių žaizdas-taip pat. Jei pjūvis atviras, o sodas prie upės, dažnai įsimeta puvinys ar net vėžys. Nepadeda net apipurškimas vario sulfatu. O po aliejiniais dažais įsimeta puvinys.