Nėra nieko baisiau, kai žmonės augintiniams deda žmonių vardus. Teko vaikščioti ežero pakrante ir viena moteris vedėsi šunį šaukdama jį "Vandute", o su manim buvo mano draugė Vanda. Mes apsidairėm, galvojom, kad kalbina mus, o pasirodo, kad augintinis tokiu vardu. Juokas pro ašaras.

Ciucikui klicka gal ir reikalinga.o katina vadink kaip nori pagal savo iskrypimo laipsni,jis vistiek i klicka nereaguoja.

Nikė kodėl neįtraukta labai gražus vardas

O mano Rokis tai atras rotveileris,kuri be galo mylime

Gražiausias mano šuniuko vardas buvo Džimis!

Mano gyvenime didžiausią įspūdį paliko dar besimokant mokykloj nutikęs įvykis. Lauke senutė iš visų jėgų kelias minutes šaukė: "Pūkuti, Pūkuti, Pūkuti!", kol galiausiai iš už namo kampo išlindo Pūkutis - suaugęs, gauruotas ir laaaabai didelis senbernaras :)