2020 metų spalį prezidentui Gitanui Nausėdai Santaros klinikose buvo atlikta procedūra, kurios metu buvo pašalintas žarnyno polipas. Tuomet prezidento atstovas spaudai pranešė, kad darinys pašalintas laiku ir papildomo gydymo neprireiks.
Šis atvejis primena, kad sveikatos sutrikimai ne visada pasireiškia aiškiais simptomais. Žmogus gali jaustis gerai, tačiau tyrimo metu gali būti aptinkama pakitimų, kuriuos svarbu įvertinti ir prireikus pašalinti.
Gastroenterologė I. Kildušienė pabrėžia, kad būtent simptomų nebuvimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žarnyno polipai gali ilgai likti nepastebėti.
Kodėl atsiranda žarnyno polipai?
Žarnyno polipai – tai dariniai, išaugantys iš žarnyno gleivinės. Jie gali būti skirtingų rūšių: vieni nepiktybėja, o kiti ilgainiui gali tapti vėžiniais. Jų atsiradimui įtakos turi ir genetiniai pokyčiai, ir įvairūs gyvenimo būdo veiksniai.
„Didžioji dalis polipų atsiranda dėl genų mutacijų ląstelėse, kai ląstelės, kurios turėtų žūti, toliau auga. Tai gali lemti įvairūs išoriniai veiksniai: rūkymas, perteklinis raudonos mėsos vartojimas, sėslus gyvenimo būdas, metabolinis sindromas, fizinio krūvio trūkumas“, – aiškina I. Kildušienė.
Gydytoja išskiria ir žmones, kurių rizika didesnė dėl paveldimų genetinių sindromų arba uždegiminių žarnyno ligų. Pastaruoju atveju ilgalaikis, nekontroliuojamas uždegimas gali didinti pakitimų atsiradimo tikimybę.
Vis dėlto polipai gali susiformuoti ir neturint žinomų rizikos veiksnių. Todėl gera savijauta ar sveikas gyvenimo būdas negarantuoja, kad jų neatsiras.
Žarnyno polipai gali nesukelti jokių simptomų
Apie polipus ne visada įspėja skausmas ar kiti aiškūs organizmo siunčiami signalai. Žmogus gali gyventi įprastai, nejausti jokių negalavimų ir apie darinius sužinoti tik atlikęs tyrimą.
„Dažniausiai jokių simptomų jie nesukelia. Jei polipas yra tiesiojoje žarnoje, žmogus gali pastebėti kraują išmatose, tačiau unikalių ar specifinių simptomų polipai neturi. Tuo jie ir pavojingi – žmogus gali turėti polipą, nieko nejusti ir jaustis visiškai sveikas“, – sako gastroenterologė.
Kraujas išmatose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, todėl vien pagal šį požymį nustatyti polipų negalima. Vis dėlto pastebėjus kraujavimą, pasikeitus tuštinimuisi ar atsiradus kitiems neįprastiems simptomams, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Žarnyno polipai (nuotr. Shutterstock.com) Kada žarnyno polipai gali tapti vėžiu?
Ne kiekvienas polipas yra pavojingas. Rizika priklauso nuo jo rūšies, dydžio, skaičiaus ir kitų tyrimų metu nustatomų požymių. Dalis polipų gali ilgainiui supiktybėti, todėl jų aptikimas ir pašalinimas yra svarbi storosios žarnos vėžio prevencijos dalis.
„Polipų yra kelių rūšių: vieni nemoka suvėžėti, o kiti gali tapti piktybiniais. Nedideli polipai pašalinami iš karto pirmosios diagnostinės kolonoskopijos metu. Pašalinti polipai siunčiami patologams ištirti“, – pasakoja I. Kildušienė.
Pašalintų darinių ištyrimas leidžia nustatyti jų pobūdį ir įvertinti, ar reikalingas tolesnis stebėjimas. Jeigu nustatoma didesnė rizika, pacientui gali būti rekomenduojama pakartotinė kolonoskopija.
Kada reikės kartoti tyrimą, priklauso nuo individualios situacijos. Todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų net ir tuomet, kai po polipo pašalinimo žmogus jaučiasi gerai.
Riziką didina ir šeimos istorija
Jeigu storosios žarnos vėžiu sirgo artimi giminaičiai, apie tai svarbu informuoti gydytoją. Šeimos ligų istorija gali turėti įtakos tam, kada rekomenduojama pradėti tikrintis ir kokius tyrimus pasirinkti.
„Jei pirmos eilės giminaitis – mama ar tėtis – sirgo žarnos vėžiu, vaikams rekomenduojama atlikti kolonoskopiją maždaug 10 metų anksčiau, nei susirgo tėvai. Paveldima ne pati liga, o polinkis“, – aiškina gastroenterologė.
Esant patvirtintam paveldimam genetiniam sindromui, pavyzdžiui, šeiminei polipozei, tikrintis gali tekti reguliariai pagal specialistų rekomendacijas. Tačiau net ir neturint šeimoje žinomų šios ligos atvejų svarbu nepamiršti profilaktinių tyrimų.
Kolonoskopijos baimė gali sutrukdyti laiku pasitikrinti
Nors kolonoskopija leidžia apžiūrėti storosios žarnos gleivinę ir prireikus pašalinti polipus, dalis žmonių tyrimą atidėlioja. Vieniems nerimą kelia pati procedūra, kiti baiminasi pasiruošimo, diskomforto ar nežinomybės.
Pasiruošimas tyrimui reikalauja laikytis specialių mitybos rekomendacijų ir vartoti žarnyną išvalyti skirtus preparatus. Vis dėlto pati kolonoskopija gali ne tik padėti nustatyti pakitimus, bet ir suteikti galimybę juos pašalinti tos pačios procedūros metu.
„Kolonoskopijos pasiruošimas tikrai nėra malonus, tačiau tai vienas vertingiausių tyrimų, nes jis yra ne tik diagnostinis. Vienos procedūros metu, jeigu polipai nedideli, jie iš karto pašalinami ir žmogus išeina iš kabineto sveikas. Retai yra tokių tyrimų, kurie galėtų suteikti pacientui tokią didelę naudą“, – sako I. Kildušienė.
Gydytoja pabrėžia, kad pacientams svarbu iš anksto pasidomėti procedūros eiga ir pasikalbėti su medikais apie nerimą keliančius dalykus. Šiuolaikinėse gydymo įstaigose tyrimas gali būti atliekamas taikant sedaciją ar nejautrą, atsižvelgiant į paciento būklę ir medicinines galimybes.
„Tai, ką įsivaizduoji, ir tai, kas vyksta realybėje, gali būti visai skirtingi dalykai. Jeigu neaišku, reikia klausti, domėtis. Kuo daugiau žmonės bus šviečiami, tuo geresnių rezultatų galėsime pasiekti“, – teigia gastroenterologė.
Anot I. Kildušienės, kartais žmonės ilgai ignoruoja nerimą keliančius simptomus ir į gydytojus kreipiasi tik ligai pažengus.
„Neėjimas į tyrimą polipų nešalina – jie vis tiek ten yra. Kai leidžiame baimei mus valdyti, o ne protui, tai jau yra negerai. Turime įrankių, kaip nugalėti žarnyno vėžį, tiktai jais ne visada naudojamės“, – pabrėžia gydytoja.
Kas gali dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje?
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų gyventojams. Pagal ją kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Gavus teigiamą rezultatą, pacientas siunčiamas tolesniam ištyrimui, prireikus atliekama kolonoskopija.
Tačiau atsiradus kraujavimui iš žarnyno ar kitiems nerimą keliantiems simptomams nereikėtų laukti, kol ateis laikas dalyvauti prevencinėje programoje. Dėl simptomų ir šeimos ligų istorijos svarbu pasitarti su gydytoju.
Žarnyno polipai ne visada sukelia negalavimų, tačiau laiku atliktas tyrimas gali padėti juos aptikti ir pašalinti dar prieš išsivystant vėžiui. Todėl svarbu ne tik rūpintis savijauta, bet ir nepamiršti profilaktinių tyrimų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
