Vis tik praktika rodo, kad daugybė šeimų taip ir nepasinaudoja tuo, kas joms priklauso, nes nežino, nuo ko pradėti, kur kreiptis ir kaip veikia socialinių bei sveikatos paslaugų skyrimo tvarka.
Plačiau apie tai, kokias paslaugas galima gauti, kas priklauso nemokamai, o kada gali tekti susimokėti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo socialinių paslaugų specialistė Justė Pocė.
Kokias paslaugas ir pagalbą galima gauti?
Ilgametę socialinės darbuotojos ligoninėje patirtį sukaupusi pašnekovė pastebi – žmonės ne tik nepasinaudoja tuo, ką gali gauti, bet dažnai ir nežino, nuo ko pradėti ar kaip veikia įvairių paslaugų gavimo mechanizmai.
Aiškindama apie tai, kas gali priklausyti, J. Pocė pažymi, kad tai gali būti socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Socialinės – pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose, slauga namuose, galima trumpalaikė arba ilgalaikė globa.
„Kita pusė gali būti apčiuopiama techninė pagalba, kai reikalinga, pavyzdžiui, lazdelė, funkcinė lova, kitos priemonės, transporto paslaugos, taip pat gali būti prieinamos kompensacijos ir išmokos – finansinė pagalba“, – pridėjo specialistė.
Svarbu pažymėti, kad paslaugos skiriamos ne pagal amžių ar diagnozę, tačiau pagal konkretų, faktiškai nustatytą asmens poreikį.
Slauga – kam ji priklauso, kuo skiriasi ir kaip ją gauti?
Viena, ko gero, aktualiausių ir dažniausiai panaudojamų paslaugų – slauga. Ji taip pat skirstoma į dvi grupes: ambulatorinę asmens namuose ir stacionarią gydymo įstaigoje.
„Ambulatorinė slauga – kai atvyksta šeimos gydytojo sudaryta grupė žmonių, į kurią gali įeiti slaugytoja, slaugytojos padėjėja, kineziterapeutas, ergoterapeutas ir kiti. Ta sudaryta grupė atvyksta pas žmogų į namus, kai tokia paslauga reikalinga pagal poreikį.
Kitas atvejis yra stacionarinė slauga. Stacionare žmogus gali atsidurti dviem keliais. Vienas – iš ligoninės, kai kažkas įvyksta, pavyzdžiui, žmogus paslydo, atsidūrė ligoninėje, reikėjo operacijos ir iš gydymo įstaigos jis siunčiamas į stacionarinę slaugą, nes ji reikalinga tam laikotarpiui, kol žmogus sustiprės ir galės grįžti namo.
Kita – kai namuose žmogui kažkas negerai, blogai ir jis pats arba jo artimieji jau nebegali pasirūpinti arba nebepakanka ambulatorinės slaugos namuose. Tada, su šeimos gydytojo siuntimu, žmogus gali keliauti į slaugos skyrių stacionare“, – aiškino J. Pocė.
Specialistė pabrėžia, kad šios paslaugos yra nemokamos, nebent pacientas arba artimieji nori papildomų paslaugų arba išnaudojama visa nemokamai priklausanti slauga. Stacionarinės slaugos atveju, jei išnaudojami visi nemokamai priklausantys lovadieniai, ji gali būti teikiama mokamai.
„Su mokama ir nemokama viskas labai priklauso nuo situacijos, bet iš esmės slauga žmonėms su negalia, atitinkant jų poreikius, priklauso 120 lovadienių stacionare, o ambulatorinės slaugos paslaugos priklauso pagal poreikį.
Tai yra išskirstyta į tris lygius pagal poreikį: lengvas, vidutinis, sunkus poreikis, tad ambulatorinės slaugos valandų skaičius priklauso nuo to, koks yra žmogaus poreikis.“
Prireikus ambulatorinės slaugos, pirmasis žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją. Dėl stacionarinės slaugos po stacionarinio gydymo sprendžia gydantis gydytojas. Čia specialistė pasidžiaugia, kad, didėjant poreikiui, daugėja ir sudaromų ambulatorinės slaugos paslaugų grupių, tad jos pasiekia daugiau žmonių.
Globa namuose ir stacionari globa
Kita paslauga – globa, kuri gaunama, kai nebepakanka priežiūros ir slaugos. Globa taip pat skiriama namuose arba globa institucijoje.
„Globą namuose tvarko seniūnijoje socialinis darbuotojas, ji skiriama pagal poreikį, žiūrima pagal turimus visus medicininius dokumentus.
Globą institucijoje gali gauti asmenys, kurie turi negalią arba yra pensinio amžiaus. Be to, dabar nustatyta nauja tvarka, kad globa gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė – trumpalaikė yra iki šešių mėnesių, o ilgalaikė – visam laikui“, – aiškino socialinių paslaugų specialistė.
Trumpalaikė globa gali būti skiriama ir asmeniui, neturinčiam specialiųjų poreikių, netekus namų, pavyzdžiui, dėl gaisro, skyrybų ar kitų priežasčių.
Nėra jokių ligų ar amžiaus cenzo, tačiau turi būti surinktas tam tikras balų skaičius – 99 balai. Tuomet trumpalaikė globa neturintiems specialiųjų poreikių gali būti skiriama iki tol, kol išsispręs kilusi problema.
Norint gauti ilgalaikę globą, turi būti atitiktas medicininis arba amžiaus cenzas. Iki 75 metų amžiaus asmuo turi turėti specialiuosius poreikius ir surinkti tam tikrą balų skaičių, po 75-erių – tik surinkti 99 balus, nebebūtina atitikti specialiųjų poreikių kriterijaus – tada globa priklauso nemokamai.
„Ką reiškia nemokamai? Tai reiškia, kad asmeniškai primokėti papildomai nereikia, bet iš žmogaus paimama senatvės arba neįgalumo pensija ir paliekama 20 proc. sumos jo reikmėms. Tai reiškia, kad visi kiti pinigai panaudojami globojimui institucijoje, o 20 proc. paliekama kitoms žmogaus reikmėms, pavyzdžiui, vaistams, higienos priemonėms“, – aiškino J. Pocė.
Kaip gauti pagalbą į namus?
Dar viena paslauga – pagalba į namus, kai asmenį lanko socialinis darbuotojas ir padeda su buitiniais darbais, kuriuos pačiam asmeniui jau sudėtingiau atlikti, pavyzdžiui, nuperka maisto, vaistų, padeda apsitvarkyti, pasigaminti valgio.
„Seniūnija siūlo tokią pagalbą, suprantama, ji gaunama ne kasdien – tam tikrą dienų skaičių pagal poreikį. Paslauga gaunama iš seniūnijos, galima kreiptis į socialinį darbuotoją, kuris dirba įstaigoje, ir pasirinkti, arba gali būti, kad savivaldybė pagal eilę paskirs darbuotoją.“
Pašnekovė pastebi, kad apie šias paslaugas žmonės įprastai žino ir jomis naudojasi, tačiau yra ir dalykų, kuriuos pamiršta arba apie juos nežino, pavyzdžiui, apie priklausančias išmokas papildomai nustačius specialiuosius poreikius.
Paslauga, kuria pasinaudoja nedaugelis
Vis tik kone rečiausiai naudojama ir ne visų atrasta yra atokvėpio paslauga – ne asmenims su negalia ar slaugomiems asmenims, o juos slaugantiems artimiesiems.
„Savivaldybė suteikia tokią nemokamą paslaugą – gali būti dienos socialinė globa asmens namuose, kai jis yra prižiūrimas namuose, gali būti perkeltas į instituciją trumpalaikei globai, kol slaugančiam asmeniui teikiama atokvėpio paslauga.
Prašymas dėl atokvėpio paslaugos pildomas seniūnijoje. Parašius jis galioja dvejus metus ir galima gauti atokvėpį 30-iai dienų. Šį laiką galima išskaidyti – gauti paslaugą, kad kažkas kitas pasirūpintų artimuoju, kol pailsėsime patys“, – kalbėjo pašnekovė.
Ragina pasirūpinti vienu svarbiu dalyku
Socialinių paslaugų specialistė pripažįsta, kad dažnai daugiausia klausimų kelia ne tai, kokios paslaugos priklauso, bet ką reikia padaryti norint jas gauti: kur kreiptis – į savivaldybę, seniūniją ar gydymo įstaigą, kokius dokumentus turėti.
Vis tik vieno mechanizmo ir aiškios veiksmų sekos nėra, nes skirtingoms paslaugoms gauti taikomi skirtingi mechanizmai.
„Tokiu atveju teismas nustato, kad asmuo yra neveiksnus, ir artimasis tampa jo globėju“, – pridūrė J. Pocė.
Teismo procesai gali užtrukti nuo pusės metų iki metų, todėl specialistė siūlo iš anksto pasirūpinti notariniu įgaliojimu.
„Kol žmogus tai gali padaryti, visiems be išimties patarčiau pradėti nuo to – turėti notarinį įgaliojimą artimam žmogui“, – patarė pašnekovė.
Pasak J. Pocės, paslaugų suteikimo laikas priklauso nuo poreikio – kuo jis didesnis, tuo greičiau paslauga suteikiama.
Galiausiai ji ragina nebijoti klausti ir konsultuotis: „Kartais būtent baimė sutrukdo viską susitvarkyti iš karto teisingai.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
