Pasak VLK, tokios paslaugos leidžia žmonėms gauti reikalingą pagalbą jiems įprastoje aplinkoje.
PDF lėšomis apmokama slaugos paslaugos namuose
Gyventojai raginami susipažinti su pateikta informacija ir, esant poreikiui, kreiptis į gydytojus dėl slaugos paslaugų skyrimo.
„Kad nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi žmonės turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose.
Ambulatorinės slaugos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, kai nustatomas mažas, vidutinis ar didelis slaugos poreikis, taip pat po chirurginio gydymo, kai žmogui reikalinga pooperacinė priežiūra ir jis dar negali savarankiškai savimi pasirūpinti.
Siuntimą šioms paslaugoms išrašo šeimos gydytojas arba gydytojas chirurgas, o slaugos specialistai pas pacientą atvyksta per 1–5 darbo dienas (skubiais atvejais – per 24 val.).
Ši paslauga tampa vis aktualesnė – slaugos namuose kasmet prireikia vis daugiau žmonių, o jos apimtis priklauso nuo nustatyto slaugos poreikio.
Daugiau apie slaugą namuose, jos skyrimą, apmokėjimą ir kitas pacientams svarbias paslaugas rasite VLK parengtame „Paciento vadove“. Tai patikimas ir aiškus gidas, padedantis geriau orientuotis sveikatos sistemoje“, – rašoma įraše.
Slauga – kam ji priklauso, kuo skiriasi ir kaip ją gauti?
Anksčiau apie tai, kokias paslaugas galima gauti, kas priklauso nemokamai, o kada gali tekti susimokėti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo socialinių paslaugų specialistė Justė Pocė.
Viena, ko gero, aktualiausių ir dažniausiai panaudojamų paslaugų – slauga. Ji taip pat skirstoma į dvi grupes: ambulatorinę asmens namuose ir stacionarią gydymo įstaigoje.
„Ambulatorinė slauga – kai atvyksta šeimos gydytojo sudaryta grupė žmonių, į kurią gali įeiti slaugytoja, slaugytojos padėjėja, kineziterapeutas, ergoterapeutas ir kiti. Ta sudaryta grupė atvyksta pas žmogų į namus, kai tokia paslauga reikalinga pagal poreikį.
Kitas atvejis yra stacionarinė slauga. Stacionare žmogus gali atsidurti dviem keliais. Vienas – iš ligoninės, kai kažkas įvyksta, pavyzdžiui, žmogus paslydo, atsidūrė ligoninėje, reikėjo operacijos ir iš gydymo įstaigos jis siunčiamas į stacionarinę slaugą, nes ji reikalinga tam laikotarpiui, kol žmogus sustiprės ir galės grįžti namo.
Kita – kai namuose žmogui kažkas negerai, blogai ir jis pats arba jo artimieji jau nebegali pasirūpinti arba nebepakanka ambulatorinės slaugos namuose. Tada, su šeimos gydytojo siuntimu, žmogus gali keliauti į slaugos skyrių stacionare“, – aiškino J. Pocė.
Specialistė pabrėžia, kad šios paslaugos yra nemokamos, nebent pacientas arba artimieji nori papildomų paslaugų arba išnaudojama visa nemokamai priklausanti slauga. Stacionarinės slaugos atveju, jei išnaudojami visi nemokamai priklausantys lovadieniai, ji gali būti teikiama mokama:
„Su mokama ir nemokama viskas labai priklauso nuo situacijos, bet iš esmės slauga žmonėms su negalia, atitinkant jų poreikius, priklauso 120 lovadienių stacionare, o ambulatorinės slaugos paslaugos priklauso pagal poreikį.
Tai yra išskirstyta į tris lygius pagal poreikį: lengvas, vidutinis, sunkus poreikis, tad ambulatorinės slaugos valandų skaičius priklauso nuo to, koks yra žmogaus poreikis.“
Prireikus ambulatorinės slaugos, pirmasis žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją. Dėl stacionarinės slaugos po stacionarinio gydymo sprendžia gydantis gydytojas. Čia specialistė pasidžiaugė, kad, didėjant poreikiui, daugėja ir sudaromų ambulatorinės slaugos paslaugų grupių, tad jos pasiekia daugiau žmonių.
Globa namuose ir stacionari globa
Kita paslauga – globa, kuri gaunama, kai nebepakanka priežiūros ir slaugos. Globa taip pat skiriama namuose arba globa institucijoje.
„Globą namuose tvarko seniūnijoje socialinis darbuotojas, ji skiriama pagal poreikį, žiūrima pagal turimus visus medicininius dokumentus.
Globą institucijoje gali gauti asmenys, kurie turi negalią arba yra pensinio amžiaus. Be to, dabar nustatyta nauja tvarka, kad globa gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė – trumpalaikė yra iki šešių mėnesių, o ilgalaikė – visam laikui“, – aiškino socialinių paslaugų specialistė.
Trumpalaikė globa gali būti skiriama ir asmeniui, neturinčiam specialiųjų poreikių, netekus namų, pavyzdžiui, dėl gaisro, skyrybų ar kitų priežasčių.
Nėra jokių ligų ar amžiaus cenzo, tačiau turi būti surinktas tam tikras balų skaičius – 99 balai. Tuomet trumpalaikė globa neturintiems specialiųjų poreikių gali būti skiriama iki tol, kol išsispręs kilusi problema.
Norint gauti ilgalaikę globą, turi būti atitiktas medicininis arba amžiaus cenzas. Iki 75 metų amžiaus asmuo turi turėti specialiuosius poreikius ir surinkti tam tikrą balų skaičių, po 75-erių – tik surinkti 99 balus, nebebūtina atitikti specialiųjų poreikių kriterijaus – tada globa priklauso nemokamai.
„Ką reiškia nemokamai? Tai reiškia, kad asmeniškai primokėti papildomai nereikia, bet iš žmogaus paimama senatvės arba neįgalumo pensija ir paliekama 20 proc. sumos jo reikmėms. Tai reiškia, kad visi kiti pinigai panaudojami globojimui institucijoje, o 20 proc. paliekama kitoms žmogaus reikmėms, pavyzdžiui, vaistams, higienos priemonėms“, – aiškino J. Pocė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
