Šia tema Lietuvoje kalbėti nedrįsta: akušerė atskleidė šokiruojančias moterų patirtis

Taip, kai kurie žmonės yra jautresni, sunkiau iškenčia skausmą, jautriau reaguoja į nepatogumus.Tap, medikai turėtų tai suprasti, ir neaštrinti padėties dar labiau.
Bet... Kodel jautrieji taip nenori dirbti su savimi, mėginti kiek įmanoma keisti situaciją?Juk dėl jų padidinto jautrumo, nuolatinio perdėto dėmesio sau reikalavimų kenčia ir kiti? Kiek kartų teko stebėti, kaip pasikeičia elgesys, kai nėra kam aplink šokinėti... Juk bet koks susidūrimas tarp žmonių - visada visų bendros pastangos ir darbas. Bet kažkodėl buvimas auka - tikra ar kiek sugalvota, lyg ir atleidzia nuo bet kokios saviauklos ir leidzia reikalauti visko iš kitų, tik ne iš savęs.

2021 m antroj ligoninėj Kaune dirba akušerė kuri irgi yra belekokia žiurkė. Kol gimdžiau negailėjo įžeidžiančių replikų ir visą laiką prasedėjo ant sofkutės, o su manim dirbo dvi gydytojos. Buvo pirmas gimdymas tai patirtis tikrai ne kokia :(

Gimdžiau tris kartus, visi jie skirtingi buvo, po antrojo (2005)tai buvau šokiruota, nuvažiavus su sarėmiais gimdyti į Rokiškio lig. Vakare apie 22 val pasitikusi gyditoja pareiškė važiuok gimdyti kitur aš gimdymo nepriimsiu, tai visa laimė kad buvau susitarusi su kita gyditoja, tai tik prašisu mane apžiūrėti kokia mano padėtis ir paskambinau savo gyditojai. O jau po gimdymo dar akušerė saselė besiūdama pamesti manyje adatą. Prisiminimai nekokie, labiausiai patenkinta trečiuoju gimdymu (2010) pakliuvo geras gyditojas nebuvau su niekuo susitarus, net aš jį budama narkozėje apšaukiau, viską su jumoru nuleido. Šaunuolis ačiū!!! Labai daug reiškia kai gimdyme dalyvauja vyras. Pirmą ir trečią jis buvo, o vat per antrą nespėjo sugrįžti iš užsienio darbų.

Teko ir man pabūti to smurto auka 2019m. Iki šiol tą dieną prisimenu kaip šiandien. Gimdžiau pirmagymi.Apie antrą pagalvot net nenoriu.

Kaune prastai priime, tos sesutes kaip žiežulos neduosi i kisene tave šš vietoj laikys, o va Jonavoj 100% pati geriausia priežiūra, jei gimdysiu kada, kad ir iš pasaulio krašto važiuosiu i jonava

Gimdziau Antakalnyje, pas Padkopajeva, vat
ten tai urodas, ant tiek kankino ir zemino, kad kad gyvenime nebegimdysiu, trauma visam gyvenimui gavau... Kosmaras...

Gimdžiau prieš 9 metus, visai kitame mieste nei esu registruota dėl sveikatos problemų. Teko gimdyti Kaune. Buvo ir ašarų nes nebuvo nei vieno artimo žmogaus šalia, nei prieš kitus gimdymų. Bet jokio blogo žodžio neišgirdau nei iš akušerės, kuri mane guodė net ir ramino nei tuo metu priimant gimdymą iš gydytojų. Prieš 20 metų gimdymo metu teko patirti psichologinį smurtą, iki šiol prisimenu visus bjaurius žodžius pasakytus tuo metu budėjusios pamainos ir priimančios gimdymą personalo.

Mus med istaigose laiko mesos gabalais taip daznai ir elgiasi.

O mano Mamai sakė ko čia rėki, kaip mylėjais tai neskaudėjo!
Esu šokiruota..
1986 tai buvo..

O mano Mamai sakė ko čia rėki, kaip mylėjais tai neskaudėjo!
Esu šokiruota..
1986 tai buvo..