Sergant šia liga, susidariusio plaučių randėjimo neįmanoma pašalinti, tačiau vartojant vaistus, ligą galima sukontroliuoti. Idiopatine plaučių fibroze dažniausiai serga 40-60 metų žmonės.
Dusulį gali sukelti įvairios priežastys ir beveik 90 proc. atvejų gydytojams pavyksta jas išsiaiškinti atlikus išsamų ištyrimą. Tačiau jei dusulio priežastis lieka neaiški, kartu užsitęsia sausas kosulys ir paciento būklė blogėja, reikalingas išsamesnis tyrimas.
Dusulį ne visada reikėtų nurašyti prastam fiziniam pasirengimui
Dusulys nebūtinai yra tiesiog prastesnio fizinio pasirengimo ar vyresnio amžiaus pasekmė. Specialistai pabrėžia, kad pajutus dusulį svarbu išsiaiškinti jo priežastį, ypač jei kartu vargina užsitęsęs sausas kosulys ar pastebimai sumažėja fizinis pajėgumas.
Pacientų asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė atkreipė dėmesį, kad užsitęsusio sauso kosulio, dusulio fizinio krūvio metu ar sumažėjusio fizinio pajėgumo nereikėtų nurašyti vien amžiui ar paprastam bronchitui.
„Užsitęsęs sausas kosulys jau yra pirmas simptomas, indikacija kreiptis į šeimos gydytoją, nes tai gali būti sudėtingos nepagydomos ligos ženklas. Kada pacientui yra nustatoma diagnozė kaip galima anksčiau, jam paskirtas gydymas duoda daugiau metų kokybiško gyvenimo“, – kalbėjo A. Degutytė.
Šeimos gydytoja doc. dr. Neringa Burokienė taip pat pabrėžė, kad pajutus dusulį nereikėtų tiesiog prie jo priprasti – svarbu ieškoti simptomų priežasties. Gydytojos teigimu, šeimos gydytojas gali įvertinti simptomų pobūdį, jų trukmę, paciento rizikos veiksnius ir prireikus skirti papildomus tyrimus ar nukreipti pulmonologo konsultacijai.
„Pacientai turėtų nelaukti, nes visai kita situacija, kai pacientas ateina po dvejų savaičių ir sako: „daktare, aš jaučiu dusulį“, ir visai kita situacija, kai po trejų metų ateina pas savo šeimos gydytoją ir sako: „trys metai aš dūstu, man blogėja“. Ir, žinoma, tokiu atveju jau yra sudėtinga padėti žmogui“, – aiškina doc. dr. N. Burokienė.
Ligai progresuojant kvėpuoti tampa vis sunkiau
Ligai progresuojant, plaučiai praranda elastingumą ir žmogui tampa vis sunkiau kvėpuoti. Iš pradžių dusulys gali pasireikšti tik fizinio krūvio metu, tačiau vėliau oro gali trūkti ir ramybėje.
Pulmonologas prof. Skaidrius Miliauskas atkreipė dėmesį į vieną išskirtinių šios ligos požymių – klausantis plaučių sergant idiopatine plaučių fibroze gali būti girdimi būdingi spragsėjimą primenantys garsai.
„Šiuo metu mes kvėpuojame, tai turbūt negirdime vienas kito, kaip kvėpuojam, bet jeigu žmogus serga idiopatine plaučių fibroze, tai tyliam kambary turbūt girdėsime, kaip įkvepiant plaučiai spragsi, nes jie yra surandėję“, – pasakoja prof. S. Miliauskas.
Nors idiopatinė plaučių fibrozė yra progresuojanti liga, gydymas gali sulėtinti jos eigą. Todėl, kaip pabrėžė profesorius, svarbu ligą kuo anksčiau nustatyti ir pradėti gydyti, taip pat kontroliuoti rizikos veiksnius, simptomus bei gretutines ligas.
Kai kuriais atvejais, ligai progresuojant, gali būti svarstoma ir plaučių transplantacija. Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Audronė Būziuvienė atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta nė viena plaučių transplantacija dėl idiopatinės plaučių fibrozės.
Kodėl ligos ne visada pavyksta nustatyti iš karto?
Idiopatinę plaučių fibrozę ne visada lengva atpažinti, nes jos požymiai gali būti panašūs į kitų plaučių ligų. Pulmonologė dr. Edita Strumilienė atkreipė dėmesį, kad pacientai kartais delsia kreiptis į gydytoją, o pradžioje IPF gali būti palaikyta astma, bronchitu, pneumonija ar infekcija.
„Literatūros duomenimis, du metai yra laikas nuo pirmų simptomų iki teisingos diagnozės. Lietuviai pacientai, ypač vyrai, yra labai kantrūs. Jie delsia iki paskutinio, arba kol neįkalba artimieji kreiptis į gydytojus dėl jų savijautos ir besikeičiančios būklės“, – aiškina dr. E. Strumilienė.
Jeigu gydant įprastomis priemonėmis simptomai nepraeina arba toliau stiprėja, specialistai rekomenduoja ieškoti tikrosios jų priežasties ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Diagnozuojant IPF svarbūs ir radiologiniai tyrimai. Radiologė doc. Jurgita Zaveckienė pabrėžė, kad vien krūtinės ląstos rentgenogramos šiai ligai nustatyti nepakanka.
Atliekant kompiuterinę tomografiją, gydytojai gali išsamiau įvertinti plaučių pokyčius ir ieškoti idiopatinei plaučių fibrozei būdingų požymių.
Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją kontroliuoti
Gydant IPF svarbus ne vienas specialistas. Prof. Edvardas Danila atkreipė dėmesį į daugiadalykės komandos reikšmę – gydytojams svarbu ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir parinkti bei prireikus koreguoti gydymą, stebėti paciento būklę ir galimus nepageidaujamus poveikius.
Trumpesnis kelias iki diagnozės taip pat gali būti svarbus pacientui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad reikėtų gerinti paciento kelią nuo pirmųjų simptomų ir apsilankymo pas šeimos gydytoją iki pulmonologo konsultacijos bei reikalingų tyrimų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
