Šeimos gydytojos Elenos Šukės teigimu, rudenį, ypač rugsėjį, padaugėja peršalimo ir žarnyno bei virškinamojo trakto virusų.
„Su rudens, rugsėjo mėnesio atėjimu rugsėju kartu atsiranda, aišku, visi peršalimo virusai. Įvairiausios slogos, gerklės skausmai ir temperatūrų kilimai.
Tiesa, žmonės labai nustemba, bet čia kaip taisyklė medicinoj, kad visada rudenį būna daug žarnyno ir virškinamojo trakto virusų, tokiu atveju pacientai viduriuoja“, – aiškino šeimos gydytoja.
Pasak E. Šukės, žarnyno virusų daugiausia vyrauja rugsėjį ir spalį, o nuo gruodžio–sausio prasideda gripo, COVID-19 ir kitų kvėpavimo takų virusų sezonas.
„Tai lygiai taip pat kaip peršalimo virusų, tai ir šių virškinamojo trakto virusų tikrai bumas yra rugsėjo, spalio mėnesiai.
Vėliau, lapkričio viduryje, jie aprimsta dažniausiai. O jau nuo gruodžio, sausio laukiame kitų veikėjų. Tai COVID-19, gripas ir respiracinis, infektinis virusas“, – sakė ji.
Šiuo metu jokios ypatingos epidemijos Lietuvoje nėra, o padidėjęs sergamumas rugsėjį yra įprastas dėl žmonių grįžimo į ugdymo įstaigas.
„Šiuo metu nėra taip, kad egzistuotų kokia noras epidemija. Visą laiką sakau, kad rugsėjį tų peršalimo ligų yra daugiau, kadangi žmonės grįžta į ugdymo įstaigas.
Gal šią savaitę kažkiek ir daugiau atsiradusio sergamumo, bet kažko ypatingo, kas nebūtų būdinga eiliniam rudeniui, tikrai nėra“, – teigė E. Šukė.
Gripas kasmet pareikalauja aukų
Nors gripas kasmet Lietuvoje nusineša ne vieną gyvybę, gydytojos teigimu, kol kas nėra požymių, kad šiemet jis būtų išskirtinai pavojingas.
„Tokių žinių, kad šiemet gripas būtų kažkoks ypatingai baisus ar blogas, kol kas nėra.
Mes nuo gripo kiekvienais metais sėkmingai registruojame mirtis Lietuvoje, nes mūsų liaudis vis dar galvoja, kad čia yra nepavojinga liga ir kad nuo jos nereikia skiepytis.
Tai šis dalykas niekada nepasikeis, kad ir koks tas gripas ateina, vis tiek mirusių bus nuo jo“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Nerimaujama dėl galimos pandemijos
E. Šukė taip pat atkreipė dėmesį į gripo pandemijų istoriją ir teigė, kad dėl galimos naujos pandemijos nerimaujama jau ne vienerius metus.
„Šiaip, jau kiekvienais metais bijome dėl gripo pandemijos, kuris pasaulyje vyksta kas 10 metų.
Taip vyksta iš tikrųjų, kiek žmonija egzistuoja, tiek ir vyksta. Na, ir dabar paskutinė gripo epidemija turėjo būti tuo metu, kai prasidėjo COVID-19, pagal tą tokį skaičiavimą“, – pasakojo ji.
„Tai mes jau penkeri metai, kaip į tą traukinį vėluojame. Už tai labai bijome, kad kai ateis gripo pandemija, tai jau jinai driokstels kaip reikia <...>.
Aišku, čia toks truputį spekuliavimas [kada tai įvyks], šakėm ant vandens, nes nėra aišku“, – toliau tęsė E. Šukė.
Kalbėdama apie COVID-19, šeimos gydytoja pabrėžė, kad nors visuomenė turi dalinį imunitetą ir yra vakcinos, ši infekcija išlieka pavojinga rizikos grupėms.
„COVID-19 jau nebebus pandeminis dėl to, kad mes jau suformavome jam dalinį imunitetą, turime skiepus ir jis yra beprotiškai pavojingas žmonėms, kurie turi rizikos veiksnių, lėtinių ligų“, – sakė gydytoja.
Atskirti gripą, COVID-19 ir paprastą peršalimą vien pagal simptomus, anot E. Šukės, gali būti sudėtinga, todėl susirgus ji rekomenduoja atlikti virusų testą.
„Jeigu atvirai, mažiau kreipčiau dėmesio į paciento simptomus, o susirgus tiesiog pasinaudočiau puikia galimybe: nueičiau į vaistinę ir nusipirkčiau viruso testą.
Dabar testai labai geri – nurodo, kur yra gripas, kur yra COVID-19 ir kt. Tai jie ir suteikia daug informacijos pacientui“, – aiškino šeimos gydytoja.
Jei testas teigiamas, ypač rizikos grupės žmogui, E. Šukės teigimu, verta kreiptis į šeimos gydytoją.
„Jeigu bent vienas iš jų yra teigiamas, tada greičiausiai pacientas turi rizikos šios ligos sirgimui ir yra prasminga apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Jeigu visi testai neigiami, savijauta pusėtina, tai nėra tada ko eiti pas tą gydytoją“, – teigė ji.
Pasak šeimos gydytojos, COVID-19 ar gripo eiga ir pavojingumas priklauso nuo konkrečios žmogaus sveikatos būklės, o didžiausią nerimą kelia rizikos grupės ir galimos kelios infekcijos vienu metu.
„Labai viskas priklauso nuo žmogaus, nuo lėtinių ligų, nuo to, kaip jo kūnas reaguos. Žinote, jeigu žmogus labai lengvai prasirgs COVID-19, bet kol juo serga, užsikrės dar ir gripu, tada jis gali visiškai viską sugriauti <...>.
Faktas, kad yra tos rizikos grupės, kurių mes labiausiai baiminamės, kad nesusirgtų“, – akcentavo ji.
Vakcina nuo gripo 60-iams
Pasak E. Šukės, didesnę riziką sunkiau susirgti patiria lėtinėmis ligomis sergantys, vyresni nei 60 metų žmonės ir nėščiosios. Vyresniems nei 60 metų žmonėms, gydytojos teigimu, rekomenduojama speciali didesnės dozės gripo vakcina.
„Dar kalbant apie gripą, mes Lietuvoje labai mažai kalbam apie jį ir labai nedaug kas žinom, kad žmonės virš 60 metų nuo jo gali būti skiepijami tik jiems sukurta vakcina, o ne ta bendroji.
Bendroji gripo vakcina beveik neveikia tiems vyresniems žmonėms. Ir nuo 60 metų yra tokia speciali vadinama keturguba dozė, ji rinkoj efektyvesnė, kuria tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV skiepijama. Labai mažai kažkodėl apie tai yra šnekama“, – sakė E. Šukė.
Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ši vakcina nėra kompensuojama, nors, jos teigimu, veiksmingumas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais.
„Ji, aišku, nekompensuojama, tai yra gal ir mūsų valstybės bėda, jeigu būtų kompensuojama, tai visi garsiai apie tai ir šnekėtų.
Tai jos efektyvumas nuostabus, pagal klinikinius tyrimus, jai daugiau negu 20 metų“, – teigė šeimos gydytoja.
Galiausiai E. Šukė pabrėžė, kad siekiant sumažinti ligų riziką svarbu kontroliuoti lėtines ligas, išsitirti dėl galimų vitaminų ar geležies trūkumų ir neiti į darbą sergant.
„Visų pirma, reikia gydyti savo lėtines ligas ir pasidaryti vitaminų tyrimus, ar nėra vitamino D stokos, ar nėra geležies stokos, ar nėra negydomos astmos arba negydomo kraujo spaudimo padidėjimo.
Tai duos tikrai daugiausiai įtakos. O svarbiausia – neiti sergant į darbą, nes vis dar pilna sėdinčių, apsisnargliavusių. Taip apsaugosime tada ir kitus“, – ragino šeimos gydytoja E. Šukė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
