„Mes padarome savo gerą darbą, nes, jeigu negerbiame savo vyresnių tėvų, o pagarba turi būti matoma – svarbu turėti laiko savo tėvams, seneliams...Bet mes elgiamės pagal tai, kaip mums priimtina“, - laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo psichologė.
Tad R. Želionienė pabrėžia, kad nuvykus pas artimuosius nebūtina ten užsibūti tris dienas, kaip jie to norėtų, galima nuvykti ir kelioms valandoms. Ji taip pat pažymi, kad labai svarbu nenuvarginti vaikų su giminių aplankymų turais, ne kai kurie suaugę, glėbesčiuojantys vaikus, gali juos ne juokais suerzinti.
Vedų praktikas Vaidas Arvasevičius pabrėžia, kad pas tėvus, pas vyresniuosius dažniau atvažiuojame atlikti pareigos: parodyti jiems dėmesį, pabendrauti, pasisemti jų išminties, o norime daugiau pabūti su draugais ir pasimėgauti.
„Tad tas balansas, kurį turime gyvenime – ar mes daugiau linkę atlikti pareigas, ar tiesiog daugiau linkę prie pasimėgavimo, tai mus ir atveda į komplikuotas situacijas. Dėl to mūsų gyvenimo inercija parodys, su kuo mes susidursime per šventes“, - sakė vedų praktikas.
R. Želionienė sako, kad nepasitenkinimas kyla tada, kai mes matome, kad mes švenčiame ne taip, kaip norime švęsti, o pati šventė nėra tinkama proga keisti tradicijas.
„Po šventės mums tada iškyla labai rimti egzistenciniai klausimai – kaip aš noriu kitais metais švęsti? Kaip nugyventi visus tuos metus, kad aš kitaip švęsčiau? Kai žmonės pradeda keistis, keičiasi ir aplinka“, - sakė psichologė.
