Moters gimdymas buvo pakankamai lengvas, be to, jis tęsėsi palyginti neilgai.
„Nė kiek nesinervinau. Be galo norėjau susitikti su mažyliu“, - tęsė ji. „Tiesa, dėl vieno dalyko nerimavau. Niekaip negalėjau nusiraminti pradėjusi mąstyti apie tai, kaip pasikeis mūsų gyvenimas ir kaip į naują šeimos narį reaguos vyresniu broliu tapsiantis 2,5 metų sūnus.“
Pirmieji ženklai
Apie savo atvykimą į pasaulį Jamie pilvelyje esantis kūdikis iš anksto nepranešė, nerodė jokių su tuo susijusių ženklų.
„Iki oficialios gimdymo datos buvo likusios tik 2 dienos. Po įprastinio apsilankymo pas gydytoją, supratau, jog mano kūnas ėmė ruoštis gimdymui.
Apatinėje pilvo dalyje jutau nedidelį spaudimą, tačiau jokio skausmo! Pirmadienį, jei viskas bus gerai, turėjo būti priverstinai sukeltas gimdymas. Iš praeito nėštumo žinojau, jog sąrėmių nejaučiu, todėl šiek tiek nerimavau, jog prasidėjus gimdymui apie tai nežinosiu“, - teigė Jamie.
Moteris susisiekė su savo gydytoju ir papasakojo jam apie jaučiamą spaudimą. Jis rekomendavo nelaukti pirmadienio.
„Nuostabu, pagalvojau. Neturėjau laiko nervintis ir jaudintis, prieš tai naktį gerai miegojau, todėl turėjau pakankamai energijos ir buvau pasiruošusi sutikti savo sūnų“, - tęsė ji. „Taigi, mano vyras, mama ir aš įsėdome į automobilį ir pajudėjome ligoninės link. Jaučiausi rami ir atsipalaidavusi.
Tęsinys palatoje
Atvykus į gydymo įstaigą, Jamie buvo patikrinta gydytojo, tačiau nuo ankstesnio vizito niekas per daug nepasikeitė.
„Nepaisant to, jog sąrėmiai vykdavo kas 2-3 minutes, o tai jau pakankamai rimta, vis tiek nieko nejaučiau. Buvo suleisti gimdymą skatinantys vaistai. Po valandos man dirbtiniu būdu nuleido vandenis. Po to sąrėmiai dar labiau sustiprėjo, tačiau galėjau juos ištverti, kadangi jie priminė nedidelius skausmus mėnesinių metu“, - sakė Jamie.
Moteris atskleidė, jog ją prižiūrėjusios seselės juokėsi iš net per sąrėmius intensyviai plepančios Jamie. Ji stebėjo gimdyvės sąrėmius ekrane ir negalėjo atsistebėti, jog net jų metu ji galėjo laisvai kalbėti.
„Susirašinėjau su draugėmis, mes juokavome jog aš tikrai nesu normali. Vėliau vyrui užsiminiau apie trečią atžalą. Jis liepė pirmą sėkmingai pagimdyti šį vaikelį, o tik po to vėl kažką planuoti“, - tęsė Jamie.
„Sustiprėjus sąrėmiams, bijojau, jog jei ilgiau lauksiu, neteksiu galimybės, jog man būtų suleisti nuskausminamieji vaistai. Nors pirmasis mano sūnus gimė labai greitai, nekenčiau adatų. Negalėdavau pakęsti, kai man būdavo leidžiami vaistai, tačiau, manau, mano vyras tai priėmė dar sunkiau.
Po to, kai adata susmigo į mano kūną, jis išbalo. Pasirodo, jog anesteziologo ranka buvo visa kruvina. Štai kodėl į gimdymo palatas retai kada įleidžiami vyrai. Juk nenorima, kad jie imtų alpti.“
Stebuklas jau čia
Po valandos Jamie pajuto didesnį spaudimą. Epidurinė nejautra dar nebuvo pradėjusi veikti, tačiau tai iš dalies buvo geras dalykas.
„Taip galėjau žinoti, kada pradėti stumti. Po trijų stūmimų jis jau buvo čia. Visas gimdymo laikas – 4 val. 1 minutė. Vėliau mano mama savo ‚Facebook‘ paskyroje rašė, jog aš tam tiesiog sutverta“, - teigė ji.
Po kurio laiko seselės moteriai pranešė, jog jos sūnelis gimė su aplink kaklą apsijuosusia virkštele, todėl greitai jo gimimas buvo tik į naudą.
„Buvau įsijautusi į šią akimirką, jaučiausi laiminga. Po to iškart pradėjau verkti. Fiziškai taip pat jaučiausi puikiai. Galiu pasakyti, jog ši patirtis buvo beveik atpalaiduojanti“, - sakė moteris.
Jamie atskleidė vieną labai svarbų dalyką. Tą daryti ji pataria visoms būsimoms mamos.
„Su gydytojais ir seselėmis elkitės maloniai. Mane prižiūrėjusi slaugė mane pavaišino sausainiais ir obuolių tyre, kadangi buvau išbadėjusi. Į ligoninę atvykau po pietų, o paskutinis mano patiekalas buvo pusryčiai“, - sakė ji.
