Pritariu kitiems komentatoriams, gražiai parašiusiems apie žmogų, iš kurio galima imt pavyzdį dėl moralės, tolerancijos, gebėjimo būti savimi. Dėl buvimo savimi ORIAI, išdidžiai, be agresijos ir šauksmų, dėmesio ir privilegijų reikalavimo...

buvo Geras žmogus, nelakstė su vėliava rėkdamas gėjų paraduose, aukštos kultūros, knyga patiko.

priešas, nei draugas. Jis man buvo Žmogus, iš kurio gali imti pavyzdį ne kai kurie agresyvūs gėjai ir lesbietės, kurie nežino ko patys nori. Rokas to neslėpė, bet ir nevaidino nuskriausto, nelakstė su spalvota vėliava kur reikia ir kur nereikia, jam nerūpėjo paradai, spalvotos perėjos, vaikų gimdymai ir t.t. Buvo aukštos moralės, už ką buvo visų gerbiamas ir mylimas. O kiek jis padėjo žmonėms ir materialiai, ir moraliai. O gyvenime būta visko, ko jis taip pat neslėpė. Gaila, kad išėjo per anksti, per anksti... dažnai pamąstau apie jį, nors daug metų praėjo. Kaip elgtųsi šiuo laikotarpiu? Manau taip pat, savaip. Esi Ten, saugiai, ramiai...tarp visų. Nepažįstamoji.