Brangus Tėti,

Šiandien tave išlydžiu ne į tolimą šalį, ne į miestą ar darbą – o į amžinybės uostą, iš kurio niekas nebegrįžta taip, kaip iškeliavo. Ir nors akys pilnos ašarų, širdis kupina dėkingumo, kad turėjau tave – tokį, koks buvai.

Tu buvai mano švyturys gyvenimo audrose. Tavos rankos visada žinojo, kaip padėti, o tavo tyla kartais pasakydavo daugiau nei tūkstantis žodžių. Tavo stiprybė, tavo rūpestis, tavo gyvenimo kelias buvo man pamoka ir dovana.

Dabar, kai tavo laivas jau išplaukė, tikiu, kad jį pasitinka ramybė. Tikiu, kad ten, anapus laiko ir skausmo, tavęs laukia šviesa. Ir nors čia liko tuštuma, tavo atminimas gyvens kiekviename mano žingsnyje, kiekviename atodūsyje, kiekvienoje tyloje, kurioje ieškosiu tavo balso.

Atsisveikinu su meile, bet ne su liūdesiu. Nes tu išliksi gyvas – manyje, mūsų šeimoje, mūsų prisiminimuose. Ir kai ateis diena, kada mano laivas išplauks paskui tave, tikiu – sutiksi mane su šypsena ir ištiesi tą pačią ranką, kuri tiek kartų mane laikė šiame gyvenime.

Ilsėkis ramybėje, Tėti. Tavo kelionė tęsiasi.

Tavo sūnus Evaldas

Tai sensacija mirė patriotas.Juk kasdien miršta žmonės.

Tai svoločiai gal vietoj savo supistos reklamos velionio nuotrauką galėjot įdėti.