Peržiūrėjus paskutinį Pikul ir Dirksčio interviu išnagrinėjo jų kūno kalbą: viskas tapo aišku

Pavydo tema pareikalavo savikontrolės

Tuo tarpu palietus pavydo temą, L. Šukienė nurodė, kad iki šio klausimo D. Dirksčio kūno kalba buvo stabili, jis sėdėjo ramiai, rankos buvo sudėtos vadinamąja „stogelio“ pozicija.

Visa tai dažnai siejama su vidiniu pasitikėjimu, stabilumu, pozicijos užtikrintumu. Vis tik pokalbiui pakrypus šia tema, kūno kalba pasikeitė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dirkstys ir Pikul tęsia viešą skyrybų dramą – vėl apsižodžiavo: „Palik mane ramybėje!“

Dirkstys nesulaikė emocijų – viešai kirto Mackevičiui: „Nuo šiol man jis grybas“

Mackevičius atskleidė, kas nutiko laidoje su Pikul ir Dirksčiu: „Nenorėjome pakenkti“

„Atsirado daug vadinamųjų adaptacinių (savęs raminimo) gestų: jis valėsi kelnes, taisėsi marškinius, lietė kaklą, ne kartą lietė veidą, o vėliau perėjo į vadinamąją analitiko pozą, kai smakras ar žandas remiamas ranka.

Kūno kalbos teorijoje tokia staigi laikysenos ir gestų kaita dažniausiai rodo ne patį atsakymo turinį, o padidėjusį emocinį aktyvumą. Žmogus nesąmoningai pradeda daugiau judėti, kai tema jam tampa asmeniškai svarbi, jautri ar reikalauja didesnės savikontrolės.

Ar tai reiškia, kad jis kažką slėpė? Vien iš kūno kalbos to teigti negalima. Tokie gestai gali rodyti norą kontroliuoti savo emocijas, vidinę įtampą arba tiesiog didesnį nerimą kalbant apie asmeniškus santykių klausimus“, – sakė ji.

Pokalbio metu buvo padidėjusi vidinė įtampa

L. Šukienė, aptardama pokalbį bendrai, aiškino, kad negalima kategoriškai sakyti, kad tokia kūno kalba pasireiškia atsakant tik į jautrius klausimus, ar tai įprastas bendravimo stilius.

Vis tik, kalbėdama apie kovotoją, ji nurodė, kad jis ganėtinai nerimastingo temperamento – pokalbį pradeda ramiau, tačiau didėjant emociniam krūviui jo kūnas ima atlikti vis daugiau nesąmoningų judesių.

„Būtent toks gestų pagausėjimas kūno kalbos analizėje dažniausiai laikomas ne melo požymiu, o padidėjusios vidinės įtampos indikatoriumi“, – teigė ji.

Žvelgdama bendrai į visą D. Dirksčio kūno kalbą, L. Šukienė nurodė, kad tokie pasikartojantys gestai – tai savęs raminimo gestai. Jie dažniausiai yra būdingi didesnį emocinį suaktyvėjimą, įtampą patiriantiems žmonėms.

„Kuo didesnis emocinis krūvis, tuo dažniau kūnas nesąmoningai ieško būdų save nuraminti – per veido lietimą, lūpų judesius, kaklo lietimą, drabužių taisymą ar kitus pasikartojančius judesius“, – teigė ji.