Siaučiant vasario pūgai traukinys tyliai rieda į pietus, į itališkąjį Šveicarijos kantoną, Tičiną. Norint jį pasiekti iš Ciūricho traukiniu tenka apie pusantros valandos važiuoti iki tunelio, jungiančio vokiškąją ir itališkąją šios šalies dalis, Gotardo. Čia prasideda visas įdomumas – vos kirtus tunelį pūgą keičia saulė, o vokiečių kalbą nustelbia itališkas klegesys, rašo kelionių tinklalapis kelioniumanija.lt.
Paslaptingasis Gotardas
Galima tik pabandyti įsivaizduoti, kiek laiko žmonės turėdavo kadaise keliauti, norėdami pereiti Gotardo kalnyną: jiems tekdavo įveikti gilius tarpeklius, stačias uolas bei šniokščiančius kalnų upelius. Dabar šią gamtinę kliūtį traukinys praskrieja per 7-8 minutes. Vokiškąją ir itališkąją Šveicarijos dalis jungia Gotardo kalnų perėja ir du tuneliai – 15 km ilgio geležinkelio tunelis ir 17 km ilgio automobilių tunelis.
Tunelis, kuriuo rieda traukiniai, yra išsirangęs daugiau nei 1100 m aukštyje virš jūros lygio. Jis buvo iškastas XIX a. pabaigoje, o jo statybos truko dešimtį metų. Teigiama, kad statant šį tunelį žuvo apie 200 darbininkų.
Netoliese esantis Gotardo automobilių tunelis buvo atidarytas tik 1980 m. O šiuo metu tebestatomas 57 km ilgio traukiniams skirtas Gotthard Base Tunnel, kartu su atšakomis, turėtų tapti ilgiausiu pasaulio tuneliu. Jį planuojama atidaryti 2016 m.
Įdomiausia yra tai, jog įlindę į tunelį vokiškoje pusėje pūgai maišant dangų su žeme ir pūpsant pusmetrio aukščio sniego pusnims, po mažiau nei dešimties minučių išlendame... ten, kur pavasaris. Oras itališkoje Šveicarijos dalyje 5-10 laipsnių šiltesnis, o vietoje pūgos mus pasitinka besišypsanti saulė ir šiauriniuose šlaituose boluojantys nedideli sniego lopinėliai.
Tičinas – Šveicarijos Italija
Tičino kantonas, tarsi pusiasalis įsiterpęs į Italijos žemes, yra piečiausias Šveicarijos regionas. Be to, tai vienintelis šios šalies kantonas, kuriame oficiali kalba yra italų. Be italų kalbos Šveicarijoje yra dar 3 oficialios kalbos – vokiečių, prancūzų ir retoromanų.
Kantono sostinė yra Tičino upės slėnyje įsikūrusi Belincona (it. Bellinzona). Į ją, apsuptą San Gotardo kalnyno, mes ir traukiame. Belincona garsėja trimis ant slėnio šlaitų nutūpusiomis pilimis, saugomomis UNESCO.
Kiti didesni kantono miestai – Lokarnas ir Luganas. Pastarasis įsikūręs ant Lugano ežero kranto ir taip pat yra supamas kalnų baltuojančiomis viršūnėmis. Lugane galima aplankyti Šveicarijos miniatiūrų kaimelį, pasivaikščioti siauromis senamiesčio gatvelėmis, primenančiomis tikrą Italiją.
Šiauriniame Madžiorės ežero krante įsikūręs Lokarnas garsėja kaip šilčiausias Šveicarijos miestas. Ne veltui čia žaliuoja palmės, o ant citrinmedžių geltonuoja sultingos citrinos.
Belincona – vartai į Italiją Belincona yra labai itališkas miestas, jį puošia turgaus aikštės, renesansinės bažnyčios, o ant kalvų stūkso tvirtovės, kurių dantytos sienos romantiškai įsirėžę miestą supančių kalnų fone. Gal dėl to Belincona tituluojama Šveicarijos pilių miestu. Be to, ji dar vadinama vartais į Italiją, mat miestas įsikūręs strateginėje vietoje, iš kurios šiauriečiai gali pasiekti Italiją. Tuo tarpu keliaujant iš pietų Belincona yra tarsi vartai į Alpes.
Didžiausia Belinconos pilis – Castelgrande, kurios paslaptis saugo didinga dantyta siena, virš kurios kyšo du bokštai – Juodasis ir Baltasis. Iš pilies atsiveria vaizdas ne tik į priešingame šlaite esančias kitas dvi Belinconos pilis, bet ir į viduramžių senamiestį. Pirmieji šioje strateginėje vietoje savo įtvirtinimus pasistatė romėnai, o dabartinė pilis, pradėta statyti XIII amžiuje, tapo neįveikiama tvirtove. Į pilį užkylame tiesiai iš miesto centro, Piazzetta Della Valle, kalne įrengtu liftu.
Montebello ir Sasso Corbaro pilys įsikūrusios kitame slėnio šlaite. Į Montebello pilį kopiame siaurutėliais akmeniniais laiptais, kurie vingiuoja pro senovinius namus su aukštomis tvoromis, saugančiomis gyventojų privatumą. Ši pilis įsikūrusi kiek aukščiau nei Castelgrande, sakoma, jog giedrą dieną nuo šios pilies bokštų galima išvysti net Madžiorės ežerą, kurio dalis telkšo jau Italijos teritorijoje. Vėliausiai iškilusi Sasso Corbaro įsikūrusi dar aukščiau ant kalvos.
Daiva Zaveckienė
