Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Galvos smegenų infarktas, dar vadinamas insultu, mūsų šalyje kasmet pasiglemžia šimtus gyvybių. Insultas – tai kraujotakos sutrikimas, sutrikdantis deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į galvos smegenis. Insultas gąsdina, nes gali užklupti netikėtai, kartais – net visai jaunus žmones. Vis dėlto tikimybę patirti insultą galima sumažinti optimizuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, mažinant rūkymo sukeliamą žalą.

Galvos smegenų infarktas, dar vadinamas insultu, mūsų šalyje kasmet pasiglemžia šimtus gyvybių. Insultas – tai kraujotakos sutrikimas, sutrikdantis deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į galvos smegenis. Insultas gąsdina, nes gali užklupti netikėtai, kartais – net visai jaunus žmones. Vis dėlto tikimybę patirti insultą galima sumažinti optimizuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, mažinant rūkymo sukeliamą žalą.

REKLAMA

„Gerovės klinikos“ gydytoja neurologė Vera Taluntienė sako, kad insultai skirstomi į išeminius ir hemoraginius. Tai dvi priešingos būklės, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Hemoraginis insultas yra kraujo išsiliejimas į galvos smegenis uždaroje kaukolės ertmėje, jis gali sukelti masės efektą, dėl to taip pat sutrinka tos smegenų vietos aprūpinimas reikalingomis medžiagomis. Išeminis insultas yra dėl tam tikros priežasties sutrikęs kraujo patekimas į konkrečią smegenų vietą.

REKLAMA

„Viena iš dažniausių išeminio insulto priežasčių yra trombozė, arba kraujotakos sutrikimas kraujagyslėje. Trombozė gali paveikti tiek stambias, tiek smulkias kaklo ir galvos kraujagysles.

Kartais nuo opėjančios aterosklerotinės plokštelės atplyšta smulkūs gabaliukai, kurie su kraujo tėkme nukeliauja toliau į smegenis ir užkemša smulkesnes kraujagysles. Tokie atplyšę gabaliukai vadinami embolais, o insulto mechanizmas – emboliniu. Embolai gali atplyšti ne tik iš didesnių kraujagyslių, bet ir iš širdies.

Dažniausiai taip nutinka dėl prieširdžių virpėjimo, jei nevartojami antikoaguliantai, kai širdies ertmėse dėl neritmiško širdies susitraukinėjimo formuojasi trombai, kurie nukeliauja į galvos smegenis“, – kalba V. Taluntienė.

Pasak gydytojos neurologės, būna ir retesnių insulto priežasčių, dėl kurių dažniau tiriami insultus patyrę jaunesnio amžiaus žmonės. Kartais tiksli insulto priežastis taip ir lieka nežinoma.

REKLAMA
REKLAMA

Moterims rizikos veiksnys – rūkymas ir hormoninė kontracepcija

Tarp insulto rizikos veiksnių – amžius, lytis, rasė, genetiniai veiksniai. Nors insultu suserga ir labai jauni žmonės, tačiau kuo žmogus vyresnis, tuo rizika susirgti insultu didėja. Pasiskirstymas pagal lytį priklauso nuo amžiaus grupės: jaunesni daugiau serga vyrai, vyresnėse amžiaus grupėse sergamumas panašus, o tarp vyresnių nei 85 metų amžiaus žmonių dažniau insultą patiria moterys.

„Kalbant apie rizikos veiksnius, kuriuos galime kontroliuoti, svarbiausi yra aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, besimptomis miego arterijų susiaurėjimas, širdies ligos, ypač ritmo sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, besikartojantys praeinantys trumpi smegenų išemijos priepuoliai, aukšta cholesterolio ir kitų lipidų koncentracija kraujyje, nutukimas ir prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka, miego apnėja, inkstų ligos.

Jaunesniems pacientams rizikos veiksnys yra psichoaktyvių medžiagų vartojimas, o moterims, ypač rūkančioms – hormoninė kontracepcija“, – vardija V. Taluntienė.

REKLAMA
REKLAMA

Rūkymas kraujagysles veikia įvairiais mechanizmais: jis susijęs su „gerojo“ cholesterolio sumažėjimu bei su trigliceridų ir „blogojo“ cholesterolio padidėjimu, veikia ir kitas kraujo savybes, kietina kraujagyslių sieneles, mažina jų elastingumą. Be to, rūkymas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, o pastaroji didina kraujospūdį, pulsą, kraujagyslių susitraukimą, sisteminį uždegimą. Insulto riziką didina ir pasyvus rūkymas.

Insultą patyrusiems pacientams arba tiems pacientams, kurie turi daug rizikos veiksnių, gydytoja vienareikšmiškai rekomenduoja mesti rūkyti, tačiau ar jie tai padaro, priklauso nuo žmogaus. Juk ilgalaikis rūkymas sukelia tiek fizinę, tiek psichologinę priklausomybę nuo nikotino, todėl valios ir motyvacijos mesti rūkyti iš karto užtenka tik daliai rūkančiųjų.

Metus rūkyti gali pasireikšti nikotino abstinencijos požymiai. Kai kuriose šalyse metant rūkyti rekomenduoja pereiti prie alternatyvių bedūmių priemonių, kurios yra laikomos mažiau žalinga alternatyva.

REKLAMA
REKLAMA

„Paskatinti mesti rūkyti, suteikti trumpą informaciją apie pakaitinę nikotino terapiją ir elementarią psichologinę pagalbą, manau, gali dauguma medikų, tačiau ne visada tam yra laiko ir galimybių. Kita vertus, neretai pakaktų aplinkinių ir šeimos narių palaikymo bei paties paciento tvirto nusiteikimo.

Esant poreikiui, daug informacijos galima greitai surasti rūkymo metimui skirtuose internetiniuose tinklapiuose, kreiptis į Valstybinį psichikos sveikatos centrą, priklausomybės ligų centrą konsultacijai, ieškoti savitarpio pagalbos grupių, mokytis savipagalbos ir psichinės savireguliacijos technikų“, – kalba V. Taluntienė.

Insultu sirgo tėvas – ar sirgs ir sūnus?

Būna atvejų, kai insultu suserga tos pačios šeimos skirtingų kartų nariai, tačiau gydytoja ramina – tarp žmonių, patyrusių insultą, tik maža dalis turi konkrečius patogeninius tam tikrų genų variantus. Tokius išeminius insultus galima pavadinti monogeniniais, šie genetiniai sindromai reti.

Kita vertus, tam tikri genų variantai, susiję su cholesterolio koncentracija, smulkiųjų kraujagyslių ligomis ir kt., patys vieni insulto rizikos reikšmingai nedidina, tačiau kombinacijoje su kitais riziką gali padidinti reikšmingai.

REKLAMA
REKLAMA

„Polinkis patirti insultą susijęs su bendra paciento kardiovaskuline rizika. Jeigu širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, metabolinis sindromas lydi daugelį šeimos narių, tikslinga optimizuoti kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, svorį, reguliariai sportuoti, sveikai maitintis, nerūkyti, vengti streso.

Sveikata svarbu rūpintis visą gyvenimą, ne tik užklupus ligoms, nes prevencija visada paprastesnė nei ligos gydymas“, – pranešime spaudai pažymi V. Taluntienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų