Po mamos mirties negalėjau tvarkyti jos daiktų, atvažiuodavau į namus, atidarydavau spintą, įkvėpdavau jos kvapo ir kuo greičiau išlėkdavau lauk, po dviejų metų dukra padėjo

Kam toks ilgas straipsnis? Nielo naujo nepasakyta. Viskas seniai žinoma.

Būtent taip aš ir padariau, po vyro mirties. Gražus, brangius drabužius ir avalyne, kurių jis jau negalėjo nešioti, dovanojau pažįstamiems. Beje, nei vieno nepažeminau, tiesog paprašiau priimti, nes jie buvo gražus ir geri. Visa kita išmečiau.

Iki keturnedelio (keturiu savaiciu ) po mirties negalima nieko daryti su mirusiojo daiktais (aisku lova,patalyne jo miegamus drabuzius su kuriais mire )geriausia sudeginti
O po keturiu savaiciu galit daryt ka norit

Mano mylimas draugas kai isejo i kita gyvenima po menesio surinkau visiskai visus jo daiktus ,kad man nereiktu matant pergyvent ir atidaviau jo sunums ,padejo man labai susigyvent su vienatve ir as uz ji kas vakara meldziuosi ir neturiu jokiu isgyvenimu ,o jis mano auksas buvo.

Po mamos mirties aš jos daiktus ir drabužius laukiau metus laiko. O dabar reikės ir vyro daiktus ir drabužius avalynę išnešti į drabužių konteinerį

Galėtų kunigai per mišias vyną (velnią) ne gerti, bet lieti lauk, kad mirtume iš laimės ir džiaugsmo.