Specialistai kelia aktualų klausimą: kas būtų, jei vietoje, kurioje kasmet apsilanko tūkstančiai, visi paliktume po tokią „dovanėlę“, ir prašo visada išsinešti viską, ką atsinešame.
Po pribloškiančio poelgio – žinia visiems
Šis įvykis fiksuotas gegužės 19 dieną, antradienį. Kaip teigia atstovai, taip pasielgęs vyras dar bandė teisintis, kad „maišiukas yra suyrantis, tad nieko čia tokio“.
„Gegužės 19 d. Naglių gamtiniame rezervate žmogus buvo įėjęs į rezervato pievos teritoriją su šunimi, kurio išmatas surinkęs į plastikinį maišiuką sviedė ten pat į tolį. Vyras teigė, kad šis maišiukas yra suyrantis, tad nieko čia tokio.
Per metus Naglių gamtinio rezervato mokomajame take apsilanko tūkstančiai lankytojų. Kaip atrodytų rezervatas, jei kiekvienas paliktume po maišiuką su šunų išmatomis?
Primename, kad Naglių gamtiniame rezervate išeiti už mokomojo tako ribų yra griežtai draudžiama. Lankytojų labai prašome išsinešti viską, ką atsinešėte su savimi – palikite gamtą tokią, kokią ją radote“, – „Facebook“ dalinosi Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Specialistai taip pat dalinasi informacija apie Naglių gamtinio rezervato mokomojo tako lankymo taisykles ir atsakymais į dažnai užduodamus klausimus, skelbiamais Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos svetainėje.
Kodėl rezervate negaliu elgtis kaip užsinorėjęs? Rezervatas – gamtos namai. Laukiniai gyvūnai nejaukia mūsų namų, tad ir mes elkimės čia pagarbiai kaip svečiuose. Nepamirškime išsinešti tai, ką atsinešėme.
Kodėl negaliu lakstyti kopomis, šokinėti nuo šlaitų? Neapdairus elgesys gali sukelti nepataisomų kraštovaizdžio pokyčių. Ištrypus augalus, vėjas išpusto smėlį, o po kiekvieno nusileidimo stačiu šlaitu žemyn nušliaužia kelios jo tonos. Taip kopos žemėja, reljefas susilygina.
Ar galiu vaikščioti ten, kur nematau saugomų rūšių ir reljefo formų? Ne. Mus supanti gamta kur kas gyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o pati trapiausia ir jautriausia jos dalis – nematoma. Vėjo supustytose smėlio bangelėse tūno skruzdžių liūtai, striksi pajūriniai šokliai, slepiasi smėlinės auslindos, o dirvoniniai kalviukai ir jūriniai ereliai, nematydami žmonių, čia jaučiasi saugūs.
Ar mokomajame take yra šiukšliadėžės? Ne. Šiame take šiukšliadėžių nėra, o lankytojų labai prašome išsinešti viską, ką atsinešėte su savimi – palikite gamtą tokią, kokią ją radote.
Nepamirškite: Jūs esate nuolat stebimi tūkstančių įvairaus dydžio akių iš oro, smėlio, augmenijos ir vandens. Kiekvienas jūsų veiksmas fiksuojamas ir perduodamas ateities kartoms.
Žmonių kelio per kopas poveikį stengiamasi sumažinti – tam tikslui yra paklotas lentinis takas. Siekiant nors kuriam laikui sulaikyti kopų smėlį, statomos „smėlio gaudyklės“, o dėl nedidelės mašinų stovėjimo aikštelės ribojamas lankytojų skaičius rezervato mokomajame take. Lankytojų srautus nuspręsta reguliuoti ir ekonominėmis priemonėmis – įvestas Naglių gamtinio rezervato mokomojo tako lankymo bilietas.
Tačiau nežiūrint visų pastangų, kopos kasmet po truputį žemėja (vidutiniškai 0,5-1 m per metus), skečiasi į šonus ir slenka į marių pusę, o „šviežaus“ smėlio nėra galimybės nuo jūros supustyti, nes pajūrį ir didįjį kopagūbrį skiria pasodintas miškas, stabdantis smėlio pernašas. Per paskutinius dešimt metų, kopa per kurią yra nužymėtas takas sumažėjo apie 5 metrus.
Naglių gamtinio rezervato mokomasis takas skirtas Jums, parko lankytojai, kad galėtumėt pajausti nerijos kopų didybę, taigi priimkite šią dovaną atsakingai. Draudimai, nėra skirti riboti Jūsų laisvę, jie skirti išsaugoti Kuršių nerijos kopas, kad vėl ir vėl atvykę jas rastumėt kuo mažiau pakitusias.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
