• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau ne kartą įsitikinome, kad lietuviai – kūrybingi žmonės, vis tik tam tikri išradimai vis dar stebina. Nors dauguma mano, kad grybus galima tik valgyti ar naudoti medicinoje, tačiau dizaineriai Gabija Zinčiukaitė ir Jurgis Judžentis įrodė, jog ne tik. Jie iš grybienos gamina... šviestuvus!

GALERIJA (8)

Jau ne kartą įsitikinome, kad lietuviai – kūrybingi žmonės, vis tik tam tikri išradimai vis dar stebina. Nors dauguma mano, kad grybus galima tik valgyti ar naudoti medicinoje, tačiau dizaineriai Gabija Zinčiukaitė ir Jurgis Judžentis įrodė, jog ne tik. Jie iš grybienos gamina... šviestuvus!

REKLAMA

Gabija su Jurgiu kartu studijavo Pramonės gaminių dizaino programą, kur jaunajam dizaineriui užgimė mintis baigiamajame projekte patyrinėti grybieną. Kaip pasakojo Gabija, dėl grybienos mažo atsparumo mechaniniams įbrėžimams ir drėgmei buvo pasirinkti gaminti šviestuvai, kaip retai liečiami objektai.

Jurgio baigiamasis darbas universitete vėliau pavirto į bendrą projektą – „NUNOKO“, kuris šiuo metu gali pasiūlyti unikalius šviestuvus.

REKLAMA
REKLAMA

Grybiena – ypatinga medžiaga gamybai

Turbūt ne vienam smalsu, kodėl šviestuvams buvo pasirinkta tokia išskirtinė medžiaga. Jurgis pokalbio metu buvo atviras ir paaiškino, kad pradinėje koncepto stadijoje grybiena nereikalauja didelių investicijų į gamybos įrangą.

REKLAMA

Pasak jo, dar kuriant baigiamąjį darbą tapo aišku, kad šios medžiagos išskirtinumas slypi ne tik eksperimentavimo laisvėje, bet ir unikaliame kūrybos procese – produktas čia ne gaminamas, o užauginamas.

„Pagalvojau, kad viena yra pavadinime išgirsti žodžius „perdirbta medžiaga“, bet kas kita išgirsti, kad šviestuvai iš grybienos“, – dalijosi Jurgis.

REKLAMA
REKLAMA

Bio kompozitas susideda iš dviejų dalių: susmulkintų kanapių stiebų ir juose užveistos grybienos. Gabija papildė kolegą pridėdama, kad pačios medžiagos jiedu kartu nekūrė, ją užsako iš tiekėjo, turinčio patentuotą formulę.

Pašnekovė tikino, kad taip galima užtikrinti medžiagos sterilizuotumą, paruoštumą, švarą, o taip pat patiems nereikia įsirengti laboratorijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jurgis taip pat paaiškino, kad kol medžiaga dar neišaugusi, jiedu ją laiko šaltyje. Žaliava iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip eilinis maišas drožlių, tačiau grybiena joje jau yra, tiesiog dar mikroskopinio lygmens.

Vis tik kai medžiaga yra ištraukiama iš šaldytuvo, tuomet yra suteikiamos tinkamos sąlygos augti – šiluma, drėgmė, oro cirkuliacija.

REKLAMA

„Per 2–3 dienas grybiena pradeda augti ir skleisti gijas, kurios natūraliai suklijuoja drožles ir suriša jas į vientisą formą – šviestuvo gaubtą. Paviršius tuo metu pasidengia baltu ar gelsvu atspalviu: tai ir yra grybiena. Dėl šio proceso gaubtui nereikia nei papildomų klijų, nei dažų“, – sakė Jurgis.

Šviestuvų iš grybienos gamybos technika

Paprašius pašnekovų pasidalinti šviestuvų gamybos technika, Gabija pasakojo, kad procese kompozitas yra sudedamas į formas, tuomet laukiama, kol jis užaugs. Šis procesas turi būti nuolatos stebimas tam, kad būtų žinoma, kada išimti, apdirbti kraštus, pradėti džiovinti.

REKLAMA

„Centre yra ąžuolo masyvo detalė, kurią įauginame į vidų. Grybiena ją „priima“ kaip savo medžiagą, todėl nereikia klijų.

Taip pat dabar įauginame tinklelį, kad šviestuvai būtų tvirtesni ir tiesesni, nes natūralią medžiagą sunku suvaldyti. Kiekvienas šviestuvas vis tiek išlieka unikalus, nors siekiame išlaikyti bendrą estetiką“, – dalijosi Gabija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jurgis papildė kolegę sakydamas, kad augimas viso trunka apie 2-3 dienas, augimo tempas priklauso nuo temperatūros.

O pasiteiravus, kiek laiko iš viso gali trukti vieno šviestuvo gamyba, Gabija paaiškino, kad apie 2-3 savaites, priklausomai nuo džiūvimo laiko. „Net kelių valandų skirtumas gali pakeisti rezultatą“, – pridūrė ji.

„Augimas trunka kelias dienas, tačiau daug laiko užima apdirbimas ir priežiūra. Anksčiau sudėjimas į formas užtrukdavo 3–4 valandas, dabar, įgudus, pats sudėjimas atliekamas greičiau – tačiau daugiau dėmesio skiriame paruošiamiesiems ir vėlesnio apdirbimo darbams. Iš viso vienam šviestuvui tenka skirti apie 5–6 valandas rankų darbo.“

REKLAMA

Medžiaga, kuri išnyksta be pėdsakų

Jurgis pasakojo, kad grybienos panaudojimas šviestuvų gamyboje – ganėtinai naujas reiškinys, tad tikslių duomenų apie ilgaamžiškumą kol kas nėra. Viskas priklauso nuo laikymo sąlygų.

„Jei patektų į drėgną aplinką ar dirvožemį – suirtų per maždaug 4-12 savaičių, priklausomai nuo klimato ir kitų veiksnių“, – atviravo Jurgis.

REKLAMA

Gabija pridėjo, kad jiedu su Jurgiu juokauja: kai šviestuvas jau nebetinkamas naudoti – jį galima nešti į daržą. Tokioje aplinkoje medžiaga greitai suirtų ir nepaliktų jokių pėdsakų.

„Dėl to pasirinkome gaminti šviestuvus – jie nėra nuolat liečiami. Mūsų turimi prototipai per 6-7 metus nepakito“, – nurodė ji.

Pašnekovė pridėjo, kad šviestuvų kainos prasideda nuo 200 eurų, o jie susilaukia didelio dėmesio, daug gražių atsiliepimų, nors iki šiol reklamai kolegos dėmesio skyrė visai nedaug.

Pasak Jurgio, iš pradžių jiedu net nesitikėjo sulaukti pirkėjų susidomėjimo – tikslas buvo sukurti įdomų objektą. Tačiau paaiškėjo, kad žmonės ieško neįprastų sprendimų, o lietuviškas gaminys tampa ne detalė, o argumentas.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų