Už žaliųjų atliekų išmetimą į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ar palikimą tam neskirtose vietose gresia baudos, o tam tikrais atvejais atsakomybė taikoma ir už jų deginimą.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių taisyklių privalu laikytis tvarkant žaliąsias atliekas, kur jas galima išmesti ir kokios baudos gresia pažeidėjams. Į šiuos klausimus atsakė Aplinkos apsaugos departamentas.
Kaip tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad žaliąsias atliekas reikia surinkti atskirai. Jas galima kompostuoti savo sklype, mesti į specialiai žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
„Žaliųjų atliekų konteineriuose atliekos turi būti be plastikinių ar popierinių maišelių. Į juos draudžiama mesti pakuotes, gyvūninės kilmės atliekas, karštus pelenus, chemiškai apdorotą medieną, smėlį, žvyrą ar akmenis. Būtina laikytis ir savivaldybės nustatytų papildomų reikalavimų.
Pristatomos atliekos turi būti be priemaišų, pavyzdžiui, plastikinių maišelių ar kitų pakuočių. Priėmimo sąlygos ir leidžiami kiekiai gali skirtis, todėl juos reikėtų iš anksto pasitikslinti su aikštelės operatoriumi“, – pažymi AAD atstovai.
Pasak jų, kompostuojant savo teritorijoje, kompostavimo vieta turi būti parinkta atokioje sklypo dalyje, ne arčiau kaip 2 metrai nuo gretimo sklypo ribos, nebent gautas rašytinis jo savininko sutikimas dėl mažesnio atstumo.
„Kompostuoti galima tik tinkamas atliekas. Buitiniam kompostavimui netinka, pavyzdžiui, mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės ir sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų ir kačių ekskrementai, subrendusių sėklų turinčios piktžolės, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai, fekalijos ir nuotekų valymo dumblas“, – teigia AAD atstovai.
Kokios baudos gresia už netinkamą atliekų tvarkymą
Į mišrių atliekų konteinerius, anot AAD atstovų, neturėtų patekti atliekos, kurios gali būti perdirbtos, pavyzdžiui, pakuotės, žaliosios atliekos, elektronika, tekstilė ir kitos atliekos.
„Taip pat į juos negalima mesti atliekų, kurios gali kenkti aplinkai ar ją užteršti, pavyzdžiui, pavojingų atliekų.
Mišrių atliekų surinkimo konteineriai skirti atliekoms, likusioms po rūšiavimo, nes tinkamos rūšiuoti atliekos turi būti atiduodamos naudojantis atliekų rūšiavimo sistema“, – sako jie.
Be to, AAD atstovai primena, kad žaliąsias atliekas mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius draudžia savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės.
Už šių taisyklių pažeidimą taikoma bauda nuo 30 iki 140 eurų. Padarius pažeidimą pakartotinai, bauda didėja – nuo 140 iki 600 eurų.
Kokius žaliųjų atliekų tvarkymo pažeidimus gyventojai daro dažniausiai?
Anot AAD atstovų, su žaliųjų atliekų tvarkymu susiję netinkamo elgesio atvejai – jų išmetimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, atsikratymas tam neskirtose vietose ir deginimas nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų.
„Žaliųjų atliekų negalima savavališkai palikti prie konteinerių, išversti pamiškėse, pakelėse ar kituose tam neskirtuose plotuose. Tai, kad lapai, žolė ar šakos yra biologiškai skaidžios atliekos, nereiškia, kad jomis galima atsikratyti gamtoje.
Su išmestomis piktžolėmis ar išrautais augalais į aplinką gali patekti ir invazinių rūšių, keliančių grėsmę vietinėms rūšims“, – primena jie.
Atstovų teigimu, taip pat būtina laikytis rūšiavimo reikalavimų: į žaliųjų atliekų konteinerius negalima mesti atliekų su plastikiniais ar popieriniais maišeliais, pakuočių ir kitų neleistinų priemaišų.
Deginant pažeidimu laikomas, pavyzdžiui, augalinių atliekų deginimas draudžiamoje teritorijoje arba jų deginimas kartu su buitinėmis ir kitomis atliekomis.
„Žaliąsias atliekas reikia kompostuoti, pristatyti į jų surinkimo aikšteles, mesti į specialiai joms skirtus konteinerius arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Jei savivaldybė organizuoja atskirą jų surinkimą, būtina laikytis nustatytos tvarkos“, – sako specialistai.
Ar galima deginti žaliąsias atliekas savo kieme?
AAD atstovai teigia, kad žaliąsias atliekas savo kieme galima deginti tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jų kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar kitaip panaudoti.
„Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus sumedėjusių augalų deginimą rekreacijos tikslais nustatytose ir pažymėtose laužavietėse.
Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose, esančiose už miestų, kurortų ir kurortinių teritorijų ribų, numatytos išimtys nedideliam sumedėjusių augalų dalių kiekiui ir rekreaciniam deginimui.
Kaimuose bei viensėdžiuose būtina laikytis savivaldybės nustatytų sąlygų ar draudimų. Jei tokių sąlygų nenustatyta, deginimas draudžiamas, išskyrus minėtas išimtis“, – pažymi atstovai.
Jų teigimu, kai deginti leidžiama, vienoje ugniavietėje vienu kartu galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m³ sumedėjusių augalų dalių – šakų ar stiebų:
„Jos turi būti sausos ir surinktos. Deginimą būtina prižiūrėti, saugoti aplinkines gyvenamąsias teritorijas nuo intensyvių dūmų, o baigus ugniavietę visiškai užgesinti.
Draudžiama deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus nustatytas rekreacines laužavietes, taip pat kartu deginti kitas atliekas. Seniau nei prieš savaitę sukrautas krūvas būtina perkrauti. Visais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.“
Specialistai primena, kad už surinktų augalinių atliekų deginimą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus gyventojams gresia 30–230 eurų bauda. Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
Kokios baudos gresia už žaliųjų atliekų išmetimą gamtoje?
Pasak AAD atstovų, jei žaliosios ar kitos atliekos išmetamos į aplinką – miškuose, laukuose ar pakelėse, – tai vertinama kaip aplinkos užteršimas atliekomis. Nuobauda priklauso nuo neteisėtai pašalintų atliekų kiekio ir vietos, kurioje jos buvo išmestos.
„Aplinkos užteršimas mažesniu kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu, išskyrus padangų atliekas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Jeigu toks atliekų kiekis pašalintas saugomose, rekreacinėse ar specialiosios apsaugos zonose, pavyzdžiui, parkuose, draustiniuose, vandenvietėse, pakelėse ar geležinkelių apsaugos ruožuose, bauda didėja – nuo 60 iki 140 eurų“, – teigia jie.
Atstovai taip pat pažymi, kad jeigu pašalintų nepavojingų atliekų, išskyrus padangų atliekas, kiekis siekia 100 kubinių decimetrų ar daugiau, bauda svyruoja nuo 100 iki 300 eurų, o jeigu toks kiekis atliekų pašalintas pirmiau nurodytose teritorijose, bauda didėja – nuo 300 iki 850 eurų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
